Žiūrėkite ką radau!

2016 metų pradžioje sėdau aprašyti 2015 metų alaus įvykius, bet dėl įvairiausių priežasčių, aprašymo neužbaigiau. Tačiau vakar nusprendžiau parašyti naują įrašą, skirtą namų aludarių bendradarbiams. Žiūriu – nepaskelbtas įrašas. Perskaičiau ir supratau, kaip toli per tuos keturis metus nuėjo lietuviškojo crafto gamintojai. Atrodo kad ne apie 2015, o 1985 metus rašiau.  Ar sugebėtumėte išvardinti 2019 metų crafto naujienas? Jeigu galite – rašyti čia turėtumėte Jūs, o ne aš.  Beje, aš rimtai. Jeigu turite ką pasakyti apie alų, brūkštelėkite man. El.pašto adresas gytis alusalus lt. (Parašyčiau normaliai, bet spameriai dėžutę per savaitę užkiš taip, kad jūsų laiškas nebetilps.)

Vienžo, skaitykite. Pabaigos nėra, turėjau parašyti apie pramoninį alų, bet neprisiruošiau. Bet atsimenu pagrindinį dalyką, kurį norėjau parašyti. Kadangi savo alaus nebeturėjau, pradėjau ragauti įvairiausią alų. Galiausiai pasirinkau ir savo favoritą, kuriuo tapo Kalnapilio „Original“. Craftą pirkau, bet nedaug, nes lietuviško crafto reikėjo specialiai važiuoti, grįždamas iš darbo skardinės savo prekybcentryje nenusipirksi.

***

Momento struktūra 2015 metais susiklostė taip, kad galėjau skirti mažiau laiko alui, alaus renginiams ir šiam blogui. Bet tai nereiškia, kad aš neragavau alaus, nieko nemačiau ir nieko negirdėjau apie alaus sceną Lietuvoje. Šiame įraše ir aprašysiu tai, ką mačiau, girdėjau ir ragavau.

Ar atsimenate laikus, kai alus turėjo būti „gyvas“, kad būtų laikomas geru? Kurie tai buvo metai – 2010 -ieji? 2015 metais, alus, kad būtų laikomas geru, turėjo būti „craft“. „Craftas“ yra naujasis gyvas. Bent jau taip manė daugelio bravorų rinkodarininkai.  Giliau nebekasiu, tik pasakysiu, kad geriausiai sekėsi „Raudonų plytų alaus dirbtuvėms“.

Crafty Plytos(skaityk Calsberg), buvo pirmasis non-craft bravoras, kuris pajuto naujus vėjus. Jie startavo pirmieji ir toli atsiplėšė nuo kitų savo luomo kolegų. Jų fone kitų non-craft bravorų „craftas“ atrodo blankiai. „Plytos“ net sulaukė savų plagijuotojų, kurių epic fail’as yra labiausiai apgailėtinas 2015 metų alaus įvykis.

Atskiro paminėjimo vertas Plytų 2015 metais pristatytas „Uosto naujokas“. Alaus atsiradimo istorija žinoma ir jos čia nekartosiu. Šį alų ragavau kelis kartus skirtingose vietose ir jis visada buvo puikus.  Rekomenduoju ir jums.

Dundulis 2015 metais tęsė savo dominavimą tarp tikrųjų craft aludarių. Beveik kiekvieną praėjusių metų mėnesį bravoras pristatė po naują alų. Ne visus ragavau, bet iš ragautų atskirai paminėčiau „Kurko ruginį elį“. Patiko ir „Cyrulis Pils“.

Jeigu turiu galimybę rinktis, renkuosi barą, kuris turi „Dundulio“ alaus. Esu girdėjęs, kad ne visuose baruose deramai rūpinasi ten pateikiamos Dundulio produkcijos kokybe. Bet aš visada gaudavau kokybišką, nesugedusį alų tiek „iš krano“, tiek ir buteliuose. Ačiū Dunduliui už jų alų ir skelbiu jį geriausiu 2015 metų Lietuvos bravoru.

2015 metų naujoku, be mažiausios abejonės, skelbiu „Sakiškių alų“.  Jeigu teisingai suskaičiavau, nuo starto gegužės mėnesį jie išleido 9 alaus rūšis. Jeigu tik turiu galimybę, stengiuosi paragauti kiekvieną naują jų alų.

Dar paminėčiau dvi IPAs – „Klausučių IPA“ bei „Green monster“ – ir tai būtų visas Lietuvos tikrasis craftas 2015 metų pabaigai.

Žinau, kad 2016 metais mes tikrai išgirsime apie dar bent du kraftinius bravorus. Kauniečiai, kiek skaičiau, jau išvirė savo pirmąjį alų, o tarp Vilniaus ir Trakų esantis brewpub’as žadėjo irgi pasirodyti. Mane labai džiugina antrojo planai „pilti ir į stiklą“ bei atsakymas į klausimą apie kainodarą:“sakykim taip – krikščioniška“. Tikiuosi nepražiopsoti abiejų debiutų.

2015 metų kovo mėnesį dirbtuvių, kuriose virdavau savo alų, pastatą NT vystytojai perdirbo į naują ofisinį building’ą. Savo alaus gamyba nutrūko ir nuo vasaros pradžios turėjau pereiti prie išskirtinai pirktinio alaus.

Per dvejus metus į projektą numatoma investuoti 5 mln. Eur, bendrovė informuoja pranešime spaudai.
Pasak „Švyturio-Utenos alaus“, po rekonstrukcijos dabartinėje daryklos teritorijoje iškils naujas pastatas, kuriame įsikurs „craft“ alaus gamybos linija, lankytojų centras bei restoranas.

Šiuo metu, pasak bendrovės, rengiami daryklos rekonstrukcijos dokumentai, o rudenį prasidės darbai. Jų metu bus nugriautos sovietiniais laikais pastatytos administracijos patalpos, kurių vietoje iškils naujas „pagal senąją Klaipėdos architektūrą projektuojamas“ pastatas.

„Rekonstruota darykla suteiks galimybes nedidelėmis partijomis virti išskirtinės kokybės „craft“ alų, kurio paklausos nespėjame patenkinti dabartine labai sėkmingų „Raudonų plytų“ mikrolinija“, – pranešime teigia  Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas.

Šaltinis: http://vz.lt/

Aš laukiau šio alaus. Nuoširdžiai smalsavau – koks jis bus? Kaip šiek tiek prisidėjęs prie namų aludarių konkurso, kurį pernai surengė „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“, ir pats jame dalyvavęs stebėjau visą eigą ir inetrnete paskelbiau apie nugalėtoją – Andrių Jučą.

Prabėgo veik metai ir dviejų Andrių – nugalėtojo ir dirbtuvių kuratoriaus – pastangomis naujasis alus, pavadintas „Uosto naujokas“ jau prekyboje. Paragaukime.

Tai – belgiškas šviesus elis. ABV 5,5% 14EBC, 22IBU. Pilsner, cara-crystal, kvietinis slayklai. Cascade apyniai.

Drumsta, matinė šviesaus gintaro spalva, balta, aukšta, bet netvari puta. Tvarkingas, vidutinio ryškumo belgiškas aromatas, kurį sukuria mielių esteriai. Aromate juntamos figos, medaus natos, cukatai, vaisių užuominos.

Vidutinio kūno alus, kuriame belgiškas saldumas persipina su lengvu apynių kartumu ir gaivia rūgštele. Karbonizacija vidutinė, link žemos. Poskonis sausokas, tolygus, sklandus.

Aš prie šio alaus norėčiau ant grotelių keptos baltos žuvies. Su smidrais. Ir itališku stiliumi pagaminto pomidorų padažo su daug šviežio baziliko ir kapotų petražolių lapelių.

Labai geras alus vasaros iškyloms: jis nesunkus, gaivus, patiks ir belgiško ir kvietinio alaus mėgėjams.

Antrasis ragautas alus yra „Ryklio kavinukas„. Tai nėra naujiena, bet taip jau susiklostė, kad aš šį alų ragauju tik dabar.

Saldusis stautas. ABV 4,5%, EBC 140, IBU 20. Alus, kurtas kartu su „Crooked nose & coffee stories“ komanda, jų dėka alus buvo brandintas su Kolumbijoje užauginta kava, kuri alui suteikė papildomų aromato ir skonio niuansų.

Spalva tamsi it naktis, alus neperšviečiamas net prieš šviesą. Aukšta, ilgai išsilaikanti kreminė puta, kurios spalva primena kavą su pienu.

Aromatas išraiškingas, turtingas, kompleksiškas. Aš jame jutau skrudintos juodos duonos plutą, skrudintos kavos pupeles, džiovintus obuolius, šokoladinius saldainius.

Skonis yra sklandus aromato tęsinys, užpildantis burną maloniais pojūčiais ir kartu yra stebėtinai lengvas. Tai tartum geros kavos gurkšnis, kuris pieniškai – karamelinėmis natomis pereina į švelnų, aksomišką ir lėtai gęstantį poskonį. Man rodos, kad prie šio alaus tiktų gabalėlis šokoladinio torto su vyšniomis. Nedidukas, kaip tik toks, kuris numarina „noriu kažko skanaus“ jausmą.

Norėčiau rasti prie ko prikibti, bet nėra prie ko. Tiesiog gerai. Galėčiau paburnoti, kad kaina už 0,33l buteliuką didoka, bet kita vertus – pigių gerų daiktų nebūna.

Berašant apžvalgą pastebėjau, kad „Raudonų plytų“ kūrybos  procesas nesustoja ir alaus dirbtuvėse nauji svečiai kuria naują alų:

Šaunu. Lauksiu naujo alaus.

Gegužės 1-2 dienomis vyko kasmetinis namų aludarių konkursas „Aludarių taurė 2015“.  Finale geriausiu konkurso alumi pripažintas imperinis stautas, kurį išvirė minskietis Anton Bonda. Jam įteikta taurė bei 150 € čekis.  Antrą vietą užėmė Vidmanto Rimkaus (Kaunas, Lietuva) rudasis porteris, trečią – Modesto Gelžinio (Šiauliai, Lietuva) šviesus amerikietiškas elis.

Šiemet buvo užregistruoti 134 alūs, pateikti 133. Alų pateikė 38 aludariai, iš kurių 35 iš Lietuvos, 2 iš Baltarusijos ir 1 iš Latvijos. Buvo įteikti 6 medalių komplektai atskirose kategorijose bei apdovanoti finalo prizininkai.

Kategorijų ir finalo rezultatai

Kategorijų rezultatai:

Angliški ir amerikietiški eliai
1. Modestas Gelžinis, American Pale Ale
2. Ugis Narvils, American Amber Ale
3. Tadas Kaušakys, Califronia Steam

IPA
1. Ivan Shatserka, American IPA
2. Mindaugas Kilius, American IPA
3. Mindaugas Pranskevičius, American IPA

Porteriai ir Stautai
1. Anton Bonda, Russian Imperial Stout
2. Vidmantas Rimkus, Brown Porter
3. Tadas Kaušakys, Foreign Extra Stout

Kvietiniai eliai
1. Mikas Ajauskas, White IPA
2. Modestas Gelžinis, Witbier
3. Tadas Kaušakys, American Wheat Ale

Belgiški eliai
1. Artūras Masiliauskas, Belgian Dark Strong Ale
2. Sigitas Rupeikis, Belgian Dubbel
3. Andrius Jučas, Belgian Blonde Ale

Lagerai
1. Gediminas Brazauskas, Oktoberfest
2. Modestas Gelžinis, Munich Dunkel
3. Aleksandras Gužauskas, Traditional Bock

Finalo rezultatai:

Rėmėjai ir draugai

Pagrindinis konkurso rėmėjas – „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“. Jie suteikė tiesioginę paramą bei padėjo viešinant renginį.

Renginį taip pat parėmė „Savas alus“(savasalus.lt).

Konkurso pirmos dienos programai patalpas nemokamai suteikė „Alaus namai“, antrą dieną – „Portobello“. „Gero alaus parduotuvė“ Vilniuje ir Kaune padėjo surinkti konkursinį alų.

Teisėjai

Kategorijose ir subkategorijose, kaip visuomet, teisėjavo patys namų aludariai bei kviestiniai ekspertai. Žemiau pateikiama pirmos dienos teisėjų bendra nuotrauka. Nuotraukoje dar trūksta Phil, Anna ir Sigito.

Finalo teisėjai

Pirmoje eilėje stovi Anna Shefl ir Phil Carmody. Už jų iš kairės į dešinę Jonas Lingys, Linas Čekanavičius, Andrius Bagdzevičius, Marijus Guscevičius, Ričardas Barakūnas, Modestas Gailiūnas, Aleksandr Karpičenko.

Viešos degustacijos aludariai

Alų viešai degustacijai pateikė Mindaugas Pranskevičius, Sigitas Rupeikis, Raimondas Stankevičius, Gediminas Navickas, Andrius Podvaiskis, Artūras Masiliauskas, Oleg Gerasimovič ir Gytis Gurklys.

Organizatorių komanda

Šių metų renginį organizavo Andrius Podvaiskis, Artūras Masiliauskas, Artūras Pikšrys, Dainius Vaznys, Gytis Gurklys, Jonas Miežys ir Oleg Gerasimovič.

Manau visi spėjo pamiršti praėjusią vasarą ir tuomet vykusią „Aludarių dieną“ kurios metu „Raudonų plytų alaus dirbtuvių iššukis aludariams“ finale Andrius Jučas nugalėjo savo virtu alumi ir laimėjo galimybę išvirti komercinį alų 15 tonų (kubinių metrų, didelių statinių, etc.) kiekiu. Kai praėjusį rudenį klustelėjau abiejų Andrių (suprask – nugalėtojo ir dirbtuvių variklio) kada bus ta komercinė versija tai abu sutartinai numykė – žinai, ruduo, nesezonas, gal kitamet…

Na na – pagalvojau tada skeptiškai. Ar nenumirs projektas po užmaršties dulkėmis?

Nenumirė. Artėjant naujam šiltąjam sezonui, kartu su pirmaisiais pavasario saulės spinduliais pajudėjo ir ši idėja. Šekit pesimistai įrodymus (taikau ir sau ):

Belieka laikyti špygas kišenėse beigi kumščius dėl būsimo rezultato ir nekantriai laukti naujienų. Pripažinkit – ne kiekvienam teko virti komercinį alų. Ir dar tokiais kiekiais…

Nekantriai laukiam naujienų ir vos išgirdę būtinai papasakosim ir jums.

Liepos 18-oji yra tarptautinė aludarių diena.

Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį.

Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas (šaltinis – day.lt).

„Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ ir „Švyturio“ alaus daryklos žmonės pagalvojo: o kodėl Lietuvoje ši diena nėra švenčiama? Ir surengė šventę – aludariams, kurie gamina alų ir mėgėjams, kurie šį alų geria ir aludarius geru žodžiu mini. Todėl praėjusį penktadienį išvalė bravoro kiemą, sukūrė jaukias erdves ir plačiai atvėrę vartus visus pakvietė šią šventę švęsti. Ir aš ten buvau, alų gėriau – per barzdą varvėjo. O kai nevarvėjo – šiek tiek fotografavau. Noriu savo pasakojimu pasidalinti šventės įspūdžiais ir su tais, kam neteko šioje šventėje dalyvauti.

Tai ne eilė prie alaus, tai žmonės norintys patekti į ekskursiją po daryklą.

Įžengus pro vartus pasitiko daryklos kiemas, jaukiai sudalintas atskiromis erdvėmis. Ir daug žmonių… jeigu tikėt statistika – renginį aplankė virš 4000 lankytojų. Vieni gurkšnojo alų, kiti mėgavosi maistu, treti – rikiavosi į eilę, norėdami sudalyvauti ekskursijoje po daryklą ir pamatyti kur ir gaminamas alus.

Jurgis ir Drakonas kepė picas tikrose krosnyse.

Čia užsisakius picos gaminamos tiesiog visų akyse.

Tikra itališka pica keliauja iš pečiaus.

Maisto netrūko ir visas buvo gardus. Kiekvienas galėjo išsirinkti tai, ką labiausiai mėgsta. Ir išragauti visą „Švyturio“ bei „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ gaminamą alų.

Kol šventės svečiai smagiai leido laiką lauke „Raudonų plytų“ dirbtuvėse prasidėjo pasiruošimo darbai.

Štai jos – legendinės dirbtuvės, kuriose gimsta naujos alaus rūšys. Norėčiau tokias turėti

O pasiruošimas vyko finaliniam teisėjavimui – „Raudonų plytų alaus dirbtuvių iššūkio namų aludariams“ laimėtojo rinkimai.

Apie šį konkursą jau rašiau, tad nesiplėsiu. Statistika trumpai: namų aludariai pateikė konkursui 24 skirtingus alus, į finalą buvo atrinkti 8 pavyzdžiai.

Teisėjavimo pradžios belaukiant.

Devyni teisėjai vertino alų. Finale buvo šios rūšys: šviesus lageris, šviesus elis, tamsus elis, kvietinis alus ir eksperimentinis.

Teisėjavimo akimirkos

Išrinkti geriausią alų – atsakingas veiksmas. Juk geriausio alaus autorius bus pakviestas pakartoti savo alų komerciniu kiekiu ir jis bus pateiktas visiems, norintiems jį nusipirkti.

Susirūpinęs Andrius – tai jo idėja buvo surengti konkursą namų aludariams.

Per nepilnas dvi valandas alus buvo įvertintas ir pradėti skaičiuoti vertinimo balai.

O kol buvo skaičiuojami balai – išėjome į lauką atsipūsti ir laukti Džuljetos.

Viena iš kiemo erdvių

Džuljeta prižadėjo asmenišką ekskursiją po „Švyturio“ daryklą, tad kartu su ja pasinėrėme į vingrius bravoro koridorius.

Ekskursijos pradžia – visiems buvo išdalinti balti chalatai, idant neterštume daryklos patalpų.

Po trumpos istorijos apie daryklą žengėme į vidų. Džuljeta pasakojo daug, išsamiai ir nuosekliai, nepamiršdama smulkiausių detalių. Visko atkartoti neįmanoma, o ir nėra prasmės – kam tikrai rūpėjo, tas atvyko ir savo ausimis išgirdo. Aš pateiksiu kelias nuotraukas iš to, ką pamatėme viduje.

Virimo katilo emblema. Nuo tada jie ir darbuojasi, tik yra nuolat tobulinami.

Virimo katilai tokie dideli, kad viskas netilpo į objektyvą. Vietos buvo mažai, žmonių daug – neprifotografuosi. Įdomesnis kitas faktas – niekas ten su kibirais nevaikšto, mentėm nemosuoja, samčiais nesemia. Viską daro automatika:

Alus verdamas ne mentės, o kompiuterinės pelės pagalba. Valdymo salė.

Išvirtas alus kilometrais painių vamzdynų keliauja į fermentavimo salę.

Viskas švaru, blizga, kvepia. Nepriekaištinga tvarka.

Štai čia – fermentavimo salės fragmentas:

CKT tankų dydis pribloškiantis: skersmuo 3,5m ir aukštis – 18m. Į vieną talpą supilama 100 000l išvirto alaus fermentavimui.

Tai ne liftas į dangų. Tai fermenteriai. Nedidukai tokie, 100 tonų talpos.

Viso fermentavimo metu yra nuolat imami mėginiai, atliekami tyrimai ir pagal tai sprendžiama ar alaus fermentavimas vyksta pagal planą ir ar jis baigtas

Po fermentavimo alus vamzdynais keliauja į brandinimo talpas. Tokių brandinimo salių yra 4, o talpų – 100. Įvertinkit kiekius

Visur alus, alus, alus…

Kai alus subręsta – o procesai vyksta kiek kitaip, nei namų aludariams įprasta (pvz. alus tyčia brandinamas su mielėmis ir mielių kiekis kruopščiai paskaičiuojamas) – jis keliauja į pilstymo cechą. Čia irgi pragaro irštva –  tarp įvairiausių mechanizmų ir įrengimų galva svaigsta – nuo painiavos ir greičio.

Jei gerai pamenu – per valandą supilstoma 30.000 butelių. Sakė, kad šiai dienai linijas pristabdė iki 20.000, idant lankytojai bent kažką pamatytų. Dirbant pilnu tempu buteliai skriedami karuselėse susilieja į vientisą vaizdą.

Pilstymo konvejerio fragmentas

Ir štai taip atrodo vienos pilstymo partijos galutinio rezultato dalis – visas kiekis tiesiog netilpo į kadrą:

Supilstytas alus keliauja į sandėlį.

O dabar – dėmesio! Aš atskleisiu jums didžiausią paslaptį. Kadangi man pavyko atitrūkti nuo grupės ir prasmukti pro apsauginius – aš pamačiau ir parodysiu tai, ko niekad niekas nesako ir saugo paslaptyje.

Štai čia yra slapta laboratorija, kurioje (kaip „Breaking bad“) gaminami tie stebuklingi milteliai iš kurių yra gaminamas alus:

Ir tai, kad yra kuriami receptai, renkamas salyklas ir apyniai yra melas! Viskas kur kas paprasčiau: pilamas vanduo, suberiami milteliai ir sėdama prie pulto. Jeigu pasuki vieną rankenėlę – gaunasi lageris, jeigu į kitą pusę – elis. Jeigu pasuki kitą rankenėlę – gaunasi kvietinis alus, jeigu į priešingą pusę – stautas. Skaičiukais sumaigai kokio stiprumo alaus nori. Visa kita yra marketingistų apgaulė ir akių dūmimas. Štai jis, slaptasis pultas, kur viskas vyksta. Dabar jūs žinote viską:

Juokauju! Iš tiesų pirmoji nuotrauka – tai „Švyturio“ kokybės laboratorija, kurioje dirbančios žavingos merginos apie konkretų alaus pavyzdį gali pasakyti daugiau, nei jūsų tėvai apie giminės medį:

O antroji nuotrauka – tai „Raudonų plytų“ dirbtuvių mikrobravoro valdymo pultas

Čia kuriamos ir išbandomos naujos alaus rūšys. Čia prasidėjo „Bocmano ūsai“, „Bėganti kopa“ ir kitas naujas alus.

Autonominiai fermentavimo indai

Sprendžiant pagal užrašus ant talpų galime spėti, kad „Raudonų plytų“ dirbtuvių planuose rezgama stauto idėja.

Beje, šias dirbtuves aprodė ir viską namų aludariams papasakojo jų šeimininkas Andrius:

Lyg tarp kitko, bepasakojant, Andrius suintrigavo namų aludarius, kviesdamas kartu kurti projektus, susijusius su alumi. Turiu tokią nuojautą, kad šių dirbtuvių erdvėse namų aludariai pradės lankytis dažniau, o baruose atsiras tikro craft’o. Sekite naujienas.

Viskas buvo taip įdomu, informacijos buvo taip gausiai, kad laikas bėgo tartum smėlis pro pirštus. Diskusijas teko nutraukti, mat atėjo metas konkurso apdovanojimams.

Kategorijose nugalėjo ir geriausiais tapo:

– Šviesūs eliai: Gabrėlų belgiškasis elis, Gytis Gurklys;
– Šviesūs lageriai: Bavariškas lageris, Regimantas Danys
– Tamsūs eliai: Juodas vasarai, Povilas Žukauskas
– Kvietinis alus: Kalnas, Povilas Žukauskas
– Kitas alus: Keulė Rūkė, Smoked paprika, Keulė Rūkė.

Geriausio alaus autoriumi tapo ir kvietimą išvirti savo alų komerciniu kiekiu gavo Andrius Jučas:

Visiems nugalėtojams kaip prizai buvo įteiktos raudonos plytos su nominacijų įrašais:

Konkurso nugalėtojas Andrius su aludare Džuljeta.

O vėliau prasidėjo neoficialioji dalis – smagūs pokalbiai, koncertas, ir daug geros nuotaikos. Šauni buvo šventė. Nuoširdžiai dėkoju „Švyturio“ žmonėms už šią iniciatyvą ir smagią šventę. Linkiu, kad ji taptų tradicine. Nes dirbti yra gerai, gerai dirbti yra dar geriau, o sugebėti pasidžiaugti savo darbo vaisiais yra būtina. Pastebėkime tas malonias gyvenimo akimirkas ir mokėkime jomis pasidžiaugti – gyvenimas taps kur kas geresnis.

“Portabelo” bare saulėtą gegužės ketvirtadienį vyko “Raudonų Plytų” naujojo alaus “Bocmano ūsai” pristatymas. Alaus pristatymas patiko: minimalistinis, be pompastikos, be fejerverkų. Trumpai aludario Andriaus pristatytas: kas, kodėl, kaip. Ragaukite, vertinkite – taip ir turi būti.

Plačiau apie tai skaitykite Gyčio įraše .

Alus IPA stiliaus, 6% ABV

Aromatas

Bare gavau sklidiną taurę alaus. Neišgėrus pusės taurės buvo sunku vertinti, o po pusės taurės aromato vertinimas toks sąlyginis, nes viskas jau gomuryje. Jaučiami spygliai, juodieji serbentai, citrusai. Bet taip blankiai ir gan tolumoje. Lūkesčiai buvo didesni – norisi daugiau intensyvumo. Nesitikiu, šiame aluje net nenorėčiau, aromato bombos, bet aktyvinti aromatą reikia.

5/10.

Išvaizda

Be priekaištų, nes tokia IPA ir turi būti: nedidelė, po truputį nusėdanti puta, lengvas drumstumas, sodri gintaro spalva (tokios spalvos visada tikiuosi iš IPA). Per daug šviesi IPA vizualiai suponuoja lengvumą ir, jei yra gerai apyniuota, gaunasi konfliktas: “žadėjai būti man lengva, o pasirodo esi sunki”. Patinka nedidelė puta. Mano nuomone, puta alaus ekspertų per daug pervertinta. Gerai pagalvojus, aš jos tikiuosi tik kvietiniame aluje ir kažkiek stout’e. Visur kitur ji yra neprivaloma. Savo virtuose IPA erzina didelė, ilgai nesėdanti puta, kuri tampa tarsi barjeru. Ilgai laukti kol nusės – ne sprendimas. Ragavimas kartu su puta išbalansuoja skonį. Nusėdus putai, dingsta pirminė karbonizacija – vėl blogai. “Ūsų” aluje viskas gerai.

5/5.

Taip turi atrodyti IPA.

Skonis

Pirmas gurkšnis labai lengvas. Lengvas kūnas su nežymia karamele, citrusais gomuryje. Viskas labai kokybiška ir šviežia. Tai sesijinis alus apynių megėjams, kuris puikiai tiks karštą vasaros dieną.

Truputį detaliau. Švari fermentacija (spėju US-05), minimalus kūnas. Ir čia išlenda maža bėda – karamelė. Jos nėra per daug, jos bendrai nėra daug, bet jei būtų procentu mažiau, būtų idealu. Dabar lengvas kūnas ją išryškina ir ji iššoka iš bendro balanso.

9/10.

Gomurys

Karbonizacija ideali: nei per daug, nei per mažai. Išliekamas greipfrutinis skonis. Giliai gomuryje jo nesijaučia, bet burnoje ilgai išliekantis greipfruto kartumas pradeda erzinti.

Nesunkiai atpažinau “Chinook” apynius, tai patvirtino ir aludaris Andrius. Sakė, kad dėjo kartumui ir nedaug. Ok, kad nedaug. Bet per daug.

Su “Chinook” apyniu yra taip – jis labai išraiškingas. Pamenu prieš porą vasarų, per Vilniaus aludarių klubo susitikimą visi aludariai degustavo savo virtas VAVSA (vieno apynio, vieno salyklo alus) su “Chinook” apyniu. Įsimintiniausias buvo aludario Žydriaus virtas alus, amerikietiško “Arrogant Bastard Ale” klonas – greipfrutų sultys su laipsniais. Tai vienas įsimintiniausių alų, kiek teko ragauti.

Visgi “Chinook” turi vieną esminę savybę/blogybę – dominuoti. Nesvarbu kokius apynius dėsi kartu, “Chinook” viską užgoš. Čia panašiai kaip vienu metu ragautum greipfruto, mandarino, obuolio skilteles. Po visko jausi tik greipfruto kartumą. Jei toks ir buvo aludario užmanymas, tai sveikinu, pavyko puikiai. Kitu atveju reikia kažką daryti.

“Chinook” apynys gerai išryškina vaisiškumą, ypač citrusinius vaisius. Puikiai dera su amerikietiškais C tipo apyniais (“Citra”, “Cascade”, “Centennial”). Bet jo reikia nedaug ir tikrai ne kartumui. Geriausia virimo gale. Tinka ir sausam apyniavimui. Svarbu nepadauginti ir viskas bus labai gerai.

Šį kartą 2/5.

Bendras įvertinimas

Tai yra antra trečia lietuviška IPA. “Dundulio” IPA’os rinkoje karaliavo porą metų. Tad labai džiugu sulaukti naujo dalyvio alaus scenoje.

Reziumuojant, tai gerai vykusi sesijinė IPA su nežymiais trūkumais, kurie, tikiu, bus pataisyti. Todėl šiam kartu daugiau balų duodu avansu ir pažadu alų dar kartą įvertinti po kurio laiko.

16/20.

Iš viso: 37/50

Šiandien „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ išleido naują alų – amerikietišką IPA „Bocmano ūsai“. Tai pirmasis aludario Andriaus Bagdzevičiaus alus šiame bravore. Pristatymas įvyko Vilniaus bare „Portobello“.

Viskas vyko labai demokratiškai – jokių specialių pakvietimų rašantiems apie alų, jokių suvenyrinių taurių. Tereikėjo ateiti, sumokėti 12,5 LTL už 0,66 litro bokalą ir dalyvauti šventėje.

Apie alų. Aromato mažoka, bet vis tiek iš karto aišku, kad turi reikalą su amerikietišku IPA. O visa kita savo vietoje. Užpildžiau feedback’o kortelę ir gavau ženkliuką „Hello Sailor“ su kuriuo visą vasarą Ūsus bus galima pirkti su 1 lito nuolaida. Jeigu domina, rašykite asmeninę žinutę. Mano įvertinimas – 39/50.  Šios vasaros viso baro asortimento nesu išbandęs, bet jeigu spręsčiau pagal pernykštį, „Bocmano ūsai“ būtų mano pirmas pasirinkimas.

Pristatant alų Andriui Bagdzevičiui teko lipti ant bačkos.

Bocmano ūsų bravorius Andrius Bagdzevičius ant bačkos.

Andriui pristatant IPA stilių bare esantys į indusus panašūs piliečiai(nuotraukoje kairėje) įtariai reagavo į frazę apie tai, kad anglai siuntė stipriai apyniuotą alų į savo koloniją Indiją.

Aš, žinoma, negalėjau praleisti progos neiškvotęs daugiau informacijos apie šį alų.

Andriau, IPA yra visų pirma apie apynius. Kokius apynius naudojai?

Kartinimui naudoti Chinook apyniai, o aromatui Citra, Cascade ir Centenial.

Kokia salyklų bazė?

Naudojome Pilsnerio, Miuncheno salyklus ir visai truputį CaraRed.

Koks ABV?

6%.

Šeši tai šeši, bet alus beveik sesijinis ir tikrai galima išgerti daugiau nei vieną taurę. Bet mėgautis derėtų atsakingai, nes priešingu atveju, kaip žinia, rizikuojate savo šeimos ir visuomenės gerove .

Išskirtinis aludario foto tik alusalus.lt

Tas skrybėlėtas pilietis irgi kažkaip susijęs su Portobello. Į kitą fotkę pakliuvo ir jis.

Nors ir įdėmiai dairiausi, daugiau pažįstamų nepastebėjau. Na išskyrus Artį, kuris irgi apsilankė pristatyme ir davė Andriui keletą vertingų patarimų.

Summa summarum, alaus scenoje pasirodė dar viena lietuviška IPA. Man ji patiko, todėl ramia širdimi rekomenduoju ir jums. Bocmano ūsai, cheers!