Liepos 18-oji yra tarptautinė aludarių diena.
Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Pasigavęs jo idėją žurnalas „Beer & Brewer Magazine“ šia proga pradėjo rinkti geriausią vietos aludarį.
Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas (šaltinis – day.lt).
„Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ ir „Švyturio“ alaus daryklos žmonės pagalvojo: o kodėl Lietuvoje ši diena nėra švenčiama? Ir surengė šventę – aludariams, kurie gamina alų ir mėgėjams, kurie šį alų geria ir aludarius geru žodžiu mini. Todėl praėjusį penktadienį išvalė bravoro kiemą, sukūrė jaukias erdves ir plačiai atvėrę vartus visus pakvietė šią šventę švęsti. Ir aš ten buvau, alų gėriau – per barzdą varvėjo. O kai nevarvėjo – šiek tiek fotografavau. Noriu savo pasakojimu pasidalinti šventės įspūdžiais ir su tais, kam neteko šioje šventėje dalyvauti.
Įžengus pro vartus pasitiko daryklos kiemas, jaukiai sudalintas atskiromis erdvėmis. Ir daug žmonių… jeigu tikėt statistika – renginį aplankė virš 4000 lankytojų. Vieni gurkšnojo alų, kiti mėgavosi maistu, treti – rikiavosi į eilę, norėdami sudalyvauti ekskursijoje po daryklą ir pamatyti kur ir gaminamas alus.
Maisto netrūko ir visas buvo gardus. Kiekvienas galėjo išsirinkti tai, ką labiausiai mėgsta. Ir išragauti visą „Švyturio“ bei „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ gaminamą alų.
Kol šventės svečiai smagiai leido laiką lauke „Raudonų plytų“ dirbtuvėse prasidėjo pasiruošimo darbai.
O pasiruošimas vyko finaliniam teisėjavimui – „Raudonų plytų alaus dirbtuvių iššūkio namų aludariams“ laimėtojo rinkimai.
Apie šį konkursą jau rašiau, tad nesiplėsiu. Statistika trumpai: namų aludariai pateikė konkursui 24 skirtingus alus, į finalą buvo atrinkti 8 pavyzdžiai.
Devyni teisėjai vertino alų. Finale buvo šios rūšys: šviesus lageris, šviesus elis, tamsus elis, kvietinis alus ir eksperimentinis.
Išrinkti geriausią alų – atsakingas veiksmas. Juk geriausio alaus autorius bus pakviestas pakartoti savo alų komerciniu kiekiu ir jis bus pateiktas visiems, norintiems jį nusipirkti.
Per nepilnas dvi valandas alus buvo įvertintas ir pradėti skaičiuoti vertinimo balai.
O kol buvo skaičiuojami balai – išėjome į lauką atsipūsti ir laukti Džuljetos.
Džuljeta prižadėjo asmenišką ekskursiją po „Švyturio“ daryklą, tad kartu su ja pasinėrėme į vingrius bravoro koridorius.
Po trumpos istorijos apie daryklą žengėme į vidų. Džuljeta pasakojo daug, išsamiai ir nuosekliai, nepamiršdama smulkiausių detalių. Visko atkartoti neįmanoma, o ir nėra prasmės – kam tikrai rūpėjo, tas atvyko ir savo ausimis išgirdo. Aš pateiksiu kelias nuotraukas iš to, ką pamatėme viduje.
Virimo katilai tokie dideli, kad viskas netilpo į objektyvą. Vietos buvo mažai, žmonių daug – neprifotografuosi. Įdomesnis kitas faktas – niekas ten su kibirais nevaikšto, mentėm nemosuoja, samčiais nesemia. Viską daro automatika:
Išvirtas alus kilometrais painių vamzdynų keliauja į fermentavimo salę.
Viskas švaru, blizga, kvepia. Nepriekaištinga tvarka.
Štai čia – fermentavimo salės fragmentas:
CKT tankų dydis pribloškiantis: skersmuo 3,5m ir aukštis – 18m. Į vieną talpą supilama 100 000l išvirto alaus fermentavimui.
Viso fermentavimo metu yra nuolat imami mėginiai, atliekami tyrimai ir pagal tai sprendžiama ar alaus fermentavimas vyksta pagal planą ir ar jis baigtas
Po fermentavimo alus vamzdynais keliauja į brandinimo talpas. Tokių brandinimo salių yra 4, o talpų – 100. Įvertinkit kiekius 😉
Kai alus subręsta – o procesai vyksta kiek kitaip, nei namų aludariams įprasta (pvz. alus tyčia brandinamas su mielėmis ir mielių kiekis kruopščiai paskaičiuojamas) – jis keliauja į pilstymo cechą. Čia irgi pragaro irštva – tarp įvairiausių mechanizmų ir įrengimų galva svaigsta – nuo painiavos ir greičio.
Jei gerai pamenu – per valandą supilstoma 30.000 butelių. Sakė, kad šiai dienai linijas pristabdė iki 20.000, idant lankytojai bent kažką pamatytų. Dirbant pilnu tempu buteliai skriedami karuselėse susilieja į vientisą vaizdą.
Ir štai taip atrodo vienos pilstymo partijos galutinio rezultato dalis – visas kiekis tiesiog netilpo į kadrą:
O dabar – dėmesio! Aš atskleisiu jums didžiausią paslaptį. Kadangi man pavyko atitrūkti nuo grupės ir prasmukti pro apsauginius – aš pamačiau ir parodysiu tai, ko niekad niekas nesako ir saugo paslaptyje.
Štai čia yra slapta laboratorija, kurioje (kaip „Breaking bad“) gaminami tie stebuklingi milteliai iš kurių yra gaminamas alus:
Ir tai, kad yra kuriami receptai, renkamas salyklas ir apyniai yra melas! Viskas kur kas paprasčiau: pilamas vanduo, suberiami milteliai ir sėdama prie pulto. Jeigu pasuki vieną rankenėlę – gaunasi lageris, jeigu į kitą pusę – elis. Jeigu pasuki kitą rankenėlę – gaunasi kvietinis alus, jeigu į priešingą pusę – stautas. Skaičiukais sumaigai kokio stiprumo alaus nori. Visa kita yra marketingistų apgaulė ir akių dūmimas. Štai jis, slaptasis pultas, kur viskas vyksta. Dabar jūs žinote viską:
Juokauju! 🙂 Iš tiesų pirmoji nuotrauka – tai „Švyturio“ kokybės laboratorija, kurioje dirbančios žavingos merginos apie konkretų alaus pavyzdį gali pasakyti daugiau, nei jūsų tėvai apie giminės medį:
O antroji nuotrauka – tai „Raudonų plytų“ dirbtuvių mikrobravoro valdymo pultas 🙂
Čia kuriamos ir išbandomos naujos alaus rūšys. Čia prasidėjo „Bocmano ūsai“, „Bėganti kopa“ ir kitas naujas alus.
Sprendžiant pagal užrašus ant talpų galime spėti, kad „Raudonų plytų“ dirbtuvių planuose rezgama stauto idėja. 😉
Beje, šias dirbtuves aprodė ir viską namų aludariams papasakojo jų šeimininkas Andrius:
Lyg tarp kitko, bepasakojant, Andrius suintrigavo namų aludarius, kviesdamas kartu kurti projektus, susijusius su alumi. Turiu tokią nuojautą, kad šių dirbtuvių erdvėse namų aludariai pradės lankytis dažniau, o baruose atsiras tikro craft’o. Sekite naujienas.
Viskas buvo taip įdomu, informacijos buvo taip gausiai, kad laikas bėgo tartum smėlis pro pirštus. Diskusijas teko nutraukti, mat atėjo metas konkurso apdovanojimams.
Kategorijose nugalėjo ir geriausiais tapo:
– Šviesūs eliai: Gabrėlų belgiškasis elis, Gytis Gurklys;
– Šviesūs lageriai: Bavariškas lageris, Regimantas Danys
– Tamsūs eliai: Juodas vasarai, Povilas Žukauskas
– Kvietinis alus: Kalnas, Povilas Žukauskas
– Kitas alus: Keulė Rūkė, Smoked paprika, Keulė Rūkė.
Geriausio alaus autoriumi tapo ir kvietimą išvirti savo alų komerciniu kiekiu gavo Andrius Jučas:
Visiems nugalėtojams kaip prizai buvo įteiktos raudonos plytos su nominacijų įrašais:
O vėliau prasidėjo neoficialioji dalis – smagūs pokalbiai, koncertas, ir daug geros nuotaikos. Šauni buvo šventė. Nuoširdžiai dėkoju „Švyturio“ žmonėms už šią iniciatyvą ir smagią šventę. Linkiu, kad ji taptų tradicine. Nes dirbti yra gerai, gerai dirbti yra dar geriau, o sugebėti pasidžiaugti savo darbo vaisiais yra būtina. Pastebėkime tas malonias gyvenimo akimirkas ir mokėkime jomis pasidžiaugti – gyvenimas taps kur kas geresnis.