1850 metais Chimay princas Joseph'as pasiūlė Westvleteren vienuolyno abatui Jordain'ui įkurti vienuolyną jo žemėse. Tų pačių metų liepos 25 dieną 17 vienuolių Mont du secours vietovėje pradėjo commencèrent à louer Dieu et à défricher la terre (melstis Dievui ir valyti žemę). Taip po 12 maldos ir darbo metų, atsirado Abbaye Notre-Dame de Scourmont - Scourmont vienuolynas.
Bravoras pradėjo veikti dar prieš atidarant vienuolyną.
Pirmosios partijos išvirtos 1862 metais. Alus buvo lageris ir vadinosi Bavaria (wtf?). Bet jau po kelių partijų buvo pradėtas virti stiprus rudas alus, kaip manoma, pagal Westvleteren receptą.
Šiuo metu Chimay verda 4 alaus rūšis:
- La Chimay Rouge (raudonas kamštelis);
- La Chimay Triple (baltas kamštelis);
- La Chimay Bleue (mėlynas kamštelis);
- La Chimay Doree (parduodamas tik vienuolyno kavinėje Auberge de Poteaupré).
Apie Chimay būtų galima prirašyti dar daug raidžių. Bet užteks pasakyti, kad tai Chimay sukūrė Trapistų alaus vardą. Sakai Chimay, galvok Trappist. Sakai Trappist, galvok Chimay.
Šiandien ragauju Lietuvos Respublikoje uždraustą pardavinėti Chimay Bleue - mėlynąjį kamštelį. Visiems, kas prie to draudimo prisidėjo, sakau: "FUCK YOU!". Parduoti uždrausta, nes ABV 9,0 proc.
Chimay Bleue žymimi pagaminimo metai. Ragauju 2009 metų produkciją.
Aromatas: lengvas tamsios karamelės kvapas, nestiprus, bet juntamas alkoholio kvapas, aštrokas mielių charakteris. Dominuoja karamelė vis tik, bet labai saikingai.
Puta neaukšta, rusva, greitai sėdanti. Fotografuota maždaug po 3 min įpylus į taurę. Bet man maža puta netrukdo. Nesuprantu tų putos fetišistų. Manau, kad puta per daug sureikšminama. Skaidrus, graži ruda spalva, nuotrauka arti tiesos.
Skonyje 3 komponentai: special B salyklas :), kitaip sakant tamsūs džiovinti vaisiai, juntamas tvirtesnis bazinių salyklų skonis ir viską apvynioja, papildo, užbaigia mielių charakteris. Tai ne vienas ištisinis skonis. Kaip kaleidoskope keičiasi bent 10 skirtingų komponentų. Negaliu apibūdinti šio skonių rinkinio. Bet jeigu reikėtų, vadinčiau tai Chimay mielių charakterio skoniu :). Ok, mielių charakteris aštrokas. Mano mėgstamiausias. Jokio alkoholio skonio.
Karbonizacija mažesnė nei vidutinė, sakyčiau 2,1 vol., kūnas vidutinis, finišas sausokas.
Aromatas: 6/10, Išvaizda 5/5, skonis 7/10, gomurys 5/5, bendras 17/20. Iš viso 40/50. Puikus alus. Tereikia sėsti į automobilį, lėktuvą ar autobusą ir po kelių valandų kelionės galėsite mėgautis šiuo puikiu alumi. Fuck you gildija.
Ok, sudėliokime receptą. 70 proc. belgiško pilsnerio salyklo, 10-12 proc. belgiško Miuncheno salyklo, 5 proc. Special B salyklo, likęs tamsus cukrus, geriausia belgiškas candy sirupas. Apyniai niekaip neišsiskiria, bet alus ne salyklinis, o subalansuotas. IBU darome 30-32, 60 min virimo, aš panaudojau Perle, bet tiks ir kokie nors Styrian Goldings. Mielės Wyeast 1214 Belgian Abbey. Rašo, kad jos turi bendrus protėvius su Chimay (o tuo pačiu ir Westvleteren bei Westmalle) mielėmis.
Komentarai (7)
Oho 2009 metų, būtų smagu paskaityti ir 2012 metų aprašymą. Įdomu, kokią įtaką padarė pora metų brandos.
Aš tik vieną buteliuką nusipirkau dar prieš šį alų Seimui uždraudžiant. Bet manau, kad dar šiais metais draudimą panaikins ir tada bus galima paieškoti kitų metų. Bet mano asmeninė nuomonė tokia, kad greičiausiai 1 metų brandos būtų pats geriausias. Dabar jau jautėsi, kad kai kurie skoniai išblėsę.
Įdomu, kaip būtų "Fuck you" valoniškai :) Ar ne per daug IBU?
IBU ėmiau pagal "belgišką" standartą - 3/8 OG. Taip pat šitas alus turėtų būti ilgai brandinamas, o su amžiumi kartumas šiek tiek švelnėja.
Išvirus pirmą partiją, būtų daug aiškiau, žinoma.
Gali drąsiai verst į prancūzų, valonai supras :-)
Kietas straipsnis :)
Alaus virš 9% ABV negalima pardavinėt parduotuvėse, bet leidžiama prekiauti baruose. O taipogi galima ir pačiam pasigaminti - fuck you surogatine gildija! :)))
Smagu ir kiek liūdna buvo perskaityti įspūdžius apie tai, kas buvo bene geriausia iš "belgų" mūsuose, duokdie sugrįš.
Pritardamas ir atitardamas Gyčio įspudžiams, taipgi dėl putos neabsoliutizavimo (vieniems stiliams ji privalu ir svarbu, kitiems - ne) pasidalinsiu ir savaisiais, kuriuos surašiau prieš 3 metus (2009 pabaigoje) bet dar niekur neskelbiau.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Kaip tik prieš Kalėdas su vienu alui prijaučiančiu bičiuliu surengėme kiek neįprastą alaus ragavimo sesiją. Šįkart ragavome ne kokias nors naujas, anksčiau nebandytas alaus rūšis, bet iš manojo alaus podėlio dienos švieson ištrauktas vieno ir to paties alaus tris skirtingas laidas: „Chimay Bleue“ 2008, 2004 ir 2002 metų derliaus alų.
Visos trys – atitinkamai datuotuose standartiniuose 0,33 ltr buteliukuose (įdomu, kad seniausiojo kamštelis dar buvo kitokio, nei dabar, dizaino – su Chimay herbu). Žemiau pateikiu apibendrintus bei diskusijoje suderintus abiejų ragautojų įspūdžius.
Jauniausias, vienerius metus pabrandintas „Chimay Bleue 2008“, mudviem pasirodė iš esmės nesiskiriantis nuo „šviežio“: gomuryje maloniai grojo visos šiam alui būdingos juodųjų serbentų vyno, apelsino žievelių, sandalmedžio ir čiobrelių natos.
O štai „Chimay Bleue 2004“ per tuos jam etiketės skirtus penkerius „best before“ metus, buvo akivaizdžiai „prinokęs“ – nulyginęs skonio kampus ir geriau suderinęs jų „muziką“ burnoje ir gomuryje, pastebimai išsausėjęs. Juodųjų serbentų vyno ir apelsinų žievelių gaidos smarkiai prislopo, sustiprėjo čiobreliai, atsirado mirkytų madeiroje razinų (ar juodųjų slyvų?) ir migdolų tonai, o viso to fone pajutome dar šmėkščiojančias kažkokias sunkiai pagaunamas poskonines užuominas (juodojo šokolado? tabako?).
Tačiau vakaro puošmena tapo septynerių metų sulaukęs alutis. Kai nubraukę dulkių sluoksnį su neramia širdimi (ar nesurūgo?) atkimšome dviem Chimay lelijomis papuoštą kamštelį, šnerves pakuteno stiprus portveininis aromatas. Tas pirminis portveino įspūdis sustiprėjo, kai pilant alų į taures visiškai nesusidarė puta – alaus paviršius liko lygus, aprėmintas tik siauro šviesiai rusvo žiedelio. Įdomu, kad ilgalaikis brandinimas visiškai „suvalgė“ šiam gyvam alui būdingas dugnines nuosėdas: buteliuke jų tiesiog nebeliko!
O skonis... Trumpai apibūdinant: visa tai, kas randama „medium-dry vintage port“, ir dar daugiau! Išsamiau kalbant: vargonais grojantis sandalmedis, migdolai, razinos ir tabakas (Taip, visgi tabakas, o ne šokoladas!). Malonus „klausymasis“, laukiant kol skoniai ir poskoniai, kalbėdamiesi tarpusavyje, nuaidės į tolumą. Apskritai, sunku ir apsakyti – kažkas nepaprasto.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Va, dėl šitokios "alaus komunijos" priėmimo, aš siūlyčiau paeksperimentuoti - palaikyti Chimay Bleue ilgiau, ne tik vienerius metus, kaip siūlo Gytis, netgi virš "best before" nuorodos. Tikėtina, kad nenusivilsite :-)
Komentarų archyvas iš senosios svetainės.