Pavasariui garsiai trinktelėjus durimis, pasitikus svaiginamai karštą vasarą Lietuvos alaus rinkoje ir pardavėjų lentynose pasirodančios naujienos šoka prekybinę pasiutpolkę. Jau tradicija tapusios akcijos ir nuolaidos sprogdina kainų patrauklumo bombas. Šėlstanti konkurencija įsuka beprotiškai augančią alaus pardavimo rinką šio trumpojo pajamingumo sezone.
Viskas, klišes išnaudojau. Aš ne toks išradingas klišių naudotojas, kokie išradingi yra lietuvaičiai aludariai vieną po kitos rinkai siūlydami savo naujienas. Na kaip naujienas… man sunku jas pavadinti naujienomis, nes nauja yra tai, kas nėra patirta. O dabar… chm… ai. Eilės tvarka – ragaujam naują irba neragautą alų.
Alaus rinka atsigauna, jai prognozuojamas augimas. Bet lietuviško alaus gamintojai nesistengia konkuruoti alaus išskirtinumu. Jie konkuruoja kainomis. Skundžiasi, bet patys įsukinėja akcijų ir nuolaidų smagratį. Jau tapo įprasta, kad lietuviško alaus lentynose dažniau pamatysi alų su nuolaida, nei be jos. Apėjau vieno didžiojo prekybos centro lentynas ir nusipirkau dar neragauto alaus. Trumpai pasidalinsiu degustavimo įspūdžiais.
Rinkuškių baro. ABV 5,2%
Gamintojas rašo, kad alus išvirtas pagal originalią receptūrą ir technologiją.
Be putos, be aromato, be karbonizacijos. Lengvas saldumas, tradicinis nuobodus nuvalkiotų apynių kartumas. Nuobodus ir lėkštas alus. Ir originalumo čia, švelniai tariant, trūksta.
Seno rūsio. ABV 5.4%
Šiam gamintojas nebenaudoja originalių technologijų. Tai – aludarių šeimos tradicijos butelyje.
Šis alus tamsesnis už prieš tai ragautą, turi baltos putos užuominų, tačiau puta netvari ir laikosi trumpai. Silpnas salyklinis aromatas, skonis pilnesnis, tačiau neišskirtinis. Poskonis trumpas, salsvas, neišraiškingas.
Meister Premium.
Pernai pasirodžiusį „Meister“ alų nutarta tęsti, pasiūlant dvi naujas šio alaus atmainas. Premium atmaina yra tvarkingas pilsas. Bet tik tiek galima apie jį pasakyti. Galėčiau vardinti savo organoleptinius potyrius ragaujant šį alų, bet nieko nauja nepasakysiu. Panašu, kad bandoma ant senos šluotos iš naujo į dangų nujoti. Tiesa, mieste pastebėjau šio alaus reklamą lauko stenduose. Jį pristatantis šūkis skelbia „Alus be pretenzijų!“. Pritariu, be pretenzijų. Bent čia buvo iškomunikuota sąžiningai.
Vilkmergės citra apynių.
Naujas Vilkmergės alus pasirodė tyliai ir be didelių intrigų ar pompastiškų prezentacijų. Tiesiog atsirado lentynose ir papildęs jau klasikiniu tapusį Vilkmergės asortimentą ėmėm laukti savo pirkėjo.
Citra apynių aromatas tvarkingas ir klasikinis – gaivus, žoliškas, su dominuojančiais citrusais ir juodaisiais serbentais. Lengvas, švelnus alus su nedominuojančiu apynių kartumu. Iš aromato tikėjausi, kad alus bus labiau apyniuotas. Tačiau panašu, kad citra apynių buvo įmesta tik aromatui, kartumas formuojamas naudojant magnum apynius. Gaila, apynių norėjosi daugiau, būtų išlaikytas balansas tarp aromato ir skonio. Kas tai – baimė, kad statistinis pirkėjas atstums šį alų, kaip pernelyg kartų? Sunku pasakyti.
Sausas, trumpas poskonis yra tolygus ir be duobių. Tvarkingas alus, ir turiu pripažinti, kad buvo geriausias iš šio sesijinio ragavimo.
Mane labiau domina kas apskritai darosi su Vilkmergės bravoru. Visų pirma viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad Vilkmergė atleido visus darbuotojus. Šią informaciją patvirtino ir įmonės vadovas. Dabar net ant pakuotės neberašo, kur alus gaminamas.
Gamintojas apskritai nebenurodomas. Parašomas tik pakuotojas. Ar galima daryti prielaidą, kad iš Vilkmergės liko tik prekinis ženklas, o produkcijos gamyba perkelta į „Kalnapilį“?
Kas nutiko, ponai? Taip šauniai startavęs projektas turėjo pretenzijų ir galimybių tapti rimtu žaidėju lietuviško craft’o rinkoje. Pritrūko idėjų? Pinigų? Išsikvėpėte? Ar akcininkai pasakė „pažaidėt – užteks“? Eeee…. nekažką. Ne man jums aiškinti, kaip verslą daryti, bet vienok liūdesys apima tokias mintis dėliojant.
Volfas Engelman Bohemijos tamsusis.
Tamsi, daili rubino spalva, aukšta porėta puta. Aromatas uždaras, neryškus, neišgrynintas. Vidutinio kūno, gana sausas alus, kurio skonis formuotas iš tamsiųjų ir karamelinių salyklų. Poskonis gana trumpas, vandeningas. Bendrame įspūdyje trūksta balanso ir harmonijos. Alus gertinas, tačiau tai nėra „individualiam skoniui meniškai sukurtas, įtiks išskirtinio skonio ieškantiems“. Nebent turima omenyje vartotoją, kuris skiria tris alaus rūšis – šviesų, tamsų ir kvietinį. Gal. Man neįtiko.
Sherlock Holmes angliškas elis.
„Kauno alus“ pasinaudojo finansine parama ir kartu su KTU laboratorijos darbštuoliais per pusmetį sukūrė britišką pale ale. Šis alus turi būti pastebėtas tarp kitų, nes yra vertas dėmesio. Sukūrus įdomią alaus receptūrą ir alaus daryklai pritaikytą technologiją, užsakovai tęsėjo pažadus ir gamyboje ją įdiegė taip, kaip ir ketino – be kompromisų dėl ekonominių sumetimų. Jis ir pramoniniu būdu buvo išvirtas iš originalių kokybiškų angliškų žaliavų ir metodais, atskleidžiančiais geriausias elio savybes“, – džiaugėsi R. H. Kublickas. (KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros (CTF MMT) docentas).
Dailios riešutmedžio spalvos alus su tvaria vidutinio dydžio balta puta. Aromatas nėra labai ryškus, jame juntama sudėtinga salyklinė bazė.
Vidutinio kūno alus su ilgu, karčiu poskoniu. Gal čia viskas ir gerai, bet mintys kyla įvairios – tinkamiausia sparnuota frazė šiam alui apibūdinti. Nepatrauklus ir neviliojantis. Ir toli gražu nėra „paslaptingo skonio ir ypatingo kartumo“. Nei jis ypatingas, nei paslaptingas. Nesekasi lagerių artojams elius kepti, nesekasi.
Ir dar paburnosiu – jei jau pasirinkote originalų butelį su atsukamu kamšteliu, galėjote tai pažymėti. Bent dviem lenktomis rodiklytėmis. Dabar visai nesmagu, kai atidarytuvu nukeli kamštelį ir tik tada pamatai, kad jis nusukamas rankomis. Jausmas, tartum cepelinus šaukštu valgytum.
Tauro bravoro rinktinis.
Istorijos įkvėptas, ilgametės patirties ištobulintas, aludarių atrinktas lietuviškas alus. Nuo 1860.
Kas čia per marketinginis žingsnis? Bandymas pakartoti „Švyturio“ J.W.Reincke alaus sėkmę? (Šis alus Nielsen agentūros duomenimis yra geriausias lietuviškas product-launch’as 2014m.; 2-oje vietoje „Balta pinta“). Ponai, jūs nepastebėjote esminio momento – „Švyturys“ savo alų kūrė bravoro įkūrėjo ir paties bravoro jubiliejaus paminėjimui. Bravoro, kuris tebeverda alų ir pagal rinkos tyrimų duomenis tai daro sėkmingiau, nei jūs.
Kokia proga tokį alų išvirėte jūs? Kaip in memoria baigiančiam sugriūti vaiduokliui, kuris artimiausiu metu iš istorinio bravoro taps gyvenamųjų namų kvartalu su komercinės paskirties patalpomis? Ar jūs patys suvokiate situacijos tragikomiškumą?
O ir pats alus yra toks pats nykus, kaip ir jo idėja: be aromato, be putos, nuobodžiu skoniu. Užtat išdidaus pintos dydžio. Gal „tikri vyrai“, į kuriuos sukamas Tauro prekės ženklas, ir supras. Aš nesupratau.
Manote, kad tai blogiausia, ką teko ragauti? Tikrai ne. Ištrauksiu dar vieną pasakaitę iš rūsio. Ponios ir ponai:
Taruškų kvietinis.
Ne, jis nekvepia ant etiketės deklaruojamais vaisiais ir gvazdikėliais. Jis kvepia paplėkusiais pelais ir senais padvisusiais šiaudais. Skonis saldžiai glitus su kaimietiško „molinio alaus“ ekspresija.
Gurkšnis sunkiai nuslysta gomuriu. Ir iš viso šio gaminio vertingiausa dalis yra butelis, kurį išplovus galima naudoti namudiniais tikslais. Norite sužinoti ką aš galvoju apie šį alų – paspauskite šią nuorodą.
Jūs galvojate, kad tuo ir baigsiu blogas naujienas? Ne. Turiu dar vieną, kuri jums nepatiks.
Galim susiriesdami keikti nuobodų ir šablonišką alų, kuris kiekvieno sezono pradžioje, pakeitus etiketę, pristatomas kaip naujiena ir tikėti, kad išprusę pirkėjai balsuos savo piniginėmis, ko pasekoje privers gamintojus pasikeisti. Deja, taip nebus. Nes tik mes patys manome, kad renkamės alų ir bendraudami sakome, kad vieniems patinka vieno gamintojo alus, kitiems – kito.
Deja, ką gersime renkamės ne mes, o mums parenka gamintojas (su visa pardavėjų ir marketingnstų komanda). Šią informaciją gavau iš Nielsen tyrimų agentūros, kurie analizavo statistinio lietuviško pirkėjo veiksmus ir išvedė produkto sėkmės formulę. Ne alaus kokybė ar originalumas lemia pardavimų sėkmę, o tikslinės reklaminės – pardavimų skatinimo priemonės, preciziškai suplanuotos ir skirtos tam tikrai tikslinei auditorijai. Ir tai ne mano išmislas – taip teigia faktai ir skaičiai. Žinot ką tai reiškia? Ogi faktą, kad main-stream’as lentynose nesikeis. Jis bus toks pats – kuo pigiau pagaminamas, iš įprastų potyrių ribų neišlipantis ir iki kaulų smegenų nusibodęs. Konkurencija vyks reklaminėse formose ir lentynų etiketės „ATPIGO!“.
Štai tokios šio sezono naujienos (ir nelabai). Šabloniškos, kaip interneto portalų antraštės. O alus… alus primena seną anekdotą:
Sena močiutė turguje perka žuvį:
-Sūneli, o šita žuvis šviežia?
-Močiute, ji dar gyva!
-Tai ir aš dar gyva…
Nors „Taruškų kvietinis“ ivertinimai siame straipsnyje ir internete tragiski, man asmeniskais jis labai patinka. Del skonio ir kvapo negaliu sutikti – ar cia autoriui prastas pilstymas teko ar bendrai kokybe suprastejo – nezinau. Kiek esu pats pirkes (pries gal koki pusmeti) ir vaisines pazystamus tai tokiu skundu tikrai negirdejau.
Šerloko Holmso ir Bohemijos tamsusis pasirodė abu negeriami.
Karamelinį salyklą derėtų uždrausti 🙂
Kad neradai rodyklyčių ant „atsukamo“ Šerloko kamštelio, tai tik pasidžiaugt reiktų. Nes būtum visus pirštus nusidrožęs bandydamas jį atsukti. Toks įspūdis, kad gavo kažkur pigiai belekokių butelių tai ir naudoja, o buteliavimo įranga ir kamšteliai pritakyti tradiciniams buteliams, todėl atsukt juos be pagalbinių priemonių neįmanoma.
RAD ir kartu REGIUI. Nes būtumėt „visus pirštus nusidrožęs bandydamas jį atsukti“ taip tarsi tarkuodamas tuos cepelinus, kuriuos su šaukštu valgė REGIS ir savo pojūčius degustuojamajam alui pripaišėt. Iššifruoju: rekomenduotina degustuoti alų, o ne aprašinėti su tuo nesusijusius savo pojūčius.
Kas nežino – Lietuvoje, buteliai su neužsukamais kamšteliais nesuperkami, todėl mėtosi (ar nepastebėjot?).
Vis dar nekeičiu nuomonės, kad straipsnis neužsakomasis, tikiuosi, kad REGIS nepaprašė RAD (nežinau ar tai vyras ar moteris, todėl nepridedu galūnės) tęsti tendencijas.
Alų ragavau. Visai faini ir commetns 🙂 . Ačiū.
Tikuosi, neragavot alaus visos pasiūtpolkės seka ? Ką galvojat apie Seno rūsio a. ?
Ta prasme – neraginau eiti pirkti naujausio virimo a., ar dėlioti alų ragavimui, kad būtų galima degustuoti. Ką galvojat, kodėl neįvertina L.? Ar gashing kad kartais pasitaiko ar kad alaus guru atsiliepimai (po IPA prie cepelinų) demokratiški? Ar Biržuose konkurencija dirba?
Gerbiamas Rafai, pagal jūsų komentarus ir IP adresą sprendžiu, kad esate arba iš „Kauno alaus“ arba iš MADA.
Gal jau nustokite karščiuotis. Nerimta. Jūsų nuomonę visi išgirdo, tai ties tuo ir pabaikite.
Gerai, kad man pasakė, jei esat dar čia, atsakau. Lietuvoj Seno r. alus nėra nevertinamas. Šito pilstymo neragavau, būdavo gešingo, būdavo, jei ragautojai nematė, nėra. Turi Rink technologinių klaustukų, bet dažniausiai tas alus neblogas, galima drąsiai reprezentuoti mus. Šiaip tai čia nesilankau. Tie žmonės vieni iš padoresnių, bet, kaip „matau iš IP matymo“, nėra atskiri nuo kitų alaus kritikų. Kiti net nepraleido, kas pagal jų supratimą netinka. Šitie gana daug išverčia gerų straipsnių, daug geriau negu kai kurie, kurie savo interpretacijas kaip straipsnio pristatymą iškiša. Kad po B tamsiojo Hol ragauti neverta supratau per preliminarų iškart. Lietuvoj niekas preliminariojo net nedaro, net aklas čia retenybė, o apie t parinkimą reklamuoja tik kai kas ką prakišti nori.
Buvo neblogos atostogos (ir alus). Ačiū . Tik man sunku susigaudyti, kas yra MADA?
Smagu. Tik nesupratau klausimo
Supratau klausimą, bet negaliu atsakyti. Tokio bravoro lyg nėr. Vieni turi vienus slaptus žodelius, kiti kitus, gal čia tai.
MADA įtariu yra Mažųjų alaus daryklų asociacija. O kad taip skausmingai reaguojate į alaus kritiką, išduoda, kad su tuo kritikuojamu alumi esatę susijęs. 😉 Pamiršote posakį, kad „dėl skonio ir spalvos draugų nėra“?
Daug kas teisinga, bet dėl 3 alų – tai nusiragavot. Jei jūs čia kažkam atidirbinėjat ir konkurentus šalinat, tai darykit tai labiau stengdamiesi. Jei tikrai ne – patarsiu laikytis degustavimo taisyklių ( ir negerti velnias žino kokio skonio ir kvapo alaus), tai nebus tokių keistų pojūčių. Vyrai, nenubaidykit Kauno Alaus Šerloko iš Lietuvos į Vakarus. Lenkijoj jis daug brangesnis, ne Kaune jo gauti gana sunku. Tegu žmonės paragauja ir nusprendžia, ar turi jis ryškų aromatą ar ne ir t.t. Ar ragavot nepasterizuotą versiją? Jei nepirks butelinio, negamins jo visai, nebus nepasterizuoto.
Iš jūsų komentaro neaišku dėl kurių 3 „nusiragauta“. Gal galėtumėte patikslinti?
Atsakau apie tai, ką esu visai neseniai pirkęs Maximoj (po 2), manau, kad bent jau Nr 2 bus to pačio pilstymo kaip jūsų ragautas. Nr 3 jau aptartas. Kiti du iš kito bravoro Kaune. 1.Meister Premium – nėra Pils ( ne vokiška Pilsner atmaina, ar ragautojai čia kokį kito žemyno Pilsą turit omeny ), o tiesog šviesusis lageris su kiek karamelinėm natom. 2. Bohemijos tamsusis turi lengvai aptinkamų defektų, ir nepanašus į dabartinės Čekijos istorinį alų. (Tai nereiškia, kad tas antras alus negali kam nors patikti). Kad ir kaip kritikais save įsivaizduojat, bet esam situacijoj, kai bet kurį alų kažkiek peikia beveik visi. Svarbu tada kitkas: epitetai apie vieno bravoro PREKES „tvarkingas“ ir „gertinas“ (kodėl ne geriamas ar kitaip?) – tarsi norėtų palenkti vartotoją nusipirkti bent po vieną kardinę, o apie kito bravoro tikrai netikėtą alutį – „Nepatrauklus ir neviliojantis. Ir toli gražu nėra „paslaptingo skonio ir ypatingo kartumo“. Nei jis ypatingas, nei paslaptingas. “ Juk tai beveik reiškia : kas dar neragavo – nepirkit. Tas mažiukas buteliukas juk nepigus, galima lengvai atkalbėti…
O dabar mano klausimas: tai koks tas alus, kuris „tikrai“ yra ypatingas ir paslaptingas ? Matyt toks yra. jūs jo ragavot, bet „lagerių artojai“ pražiopsojo? Jeigu jūs turit kitokius alaus pomėgius ir poreikius, gerkite savo mėgstamą alų, nedegustuokite, tiesiog ragaukite ir mėgaukytės. Kiti irgi turi turėti tokią teisę.
Ačiū už atsakymą.
Holmso dar neragavau, tai apie alų kol kas nieko nesakysiu. Bet pavadinimas ir etiketė yra tragiški – didesnį štampą ar klišę sunku net įsivaizduoti.
Gyti, „tai apie alų kol kas nieko nesakysiu“ nereikėjo. Nebent darys humoristinę rubriką, ir pirmas skirsnelis vadinsis “ Alaus dar neragavau, bet apie ji tvirtai galiu pasakyti, kad…
Nesupratau, kam klausėt dėl tų 3, jei nevisus ragavot. Ar čia trina komentarus ir po kurio laiko paragavus nebegalima pasiklausti anksčiau komentavusiųjų (sorry, Lietuvos alaus diskusijas retai lankau, tai nuoširdžiai nežinau), o REGIO komentarą paskaičius apie demokratiškumą Lietuvoje pagaugai nueina…
Dėl etikėtės sutinku – prasta, pavadinimą gal Lietuvai reikėjo kitą negu eksportavimui parinkti. Gerkime pilstomą – tada liekama betarpiškai su alum.
Klausiau dėl tų 3, nes iš jūsų ankstesnio komentaro nebuvo aišku apie kurį alų kalbate.
Ir nesuprantu, kodėl Regio komentaras apie demokratiškumą jums nepatinka. Jeigu norite, galime jūsų apžvalgą paskelbti.
Neleido man kazkaip i jusu atsiliepima atsakyt, tai i ankstesni bakstelejau. Vienas itarus pilietis itare, kad vienam jusu kolegai kilo asociacija, kad, jei musu pojuciai skiriasi, tai demokratiska yra itarti kitus nesaliskumu ( Cia atsakymas del dem). Kadangi jusu kolegai issprudo MADA, issklaidykim abejones – ar tai Mažųjų alaus daryklų asociacija jusu leksikone? Ar kas nors is ju jums yra labai ikyrejes?
As tekste minejau visai ne jusu www straipsnius, taciau jus tai prisipaisete sau. Su alum (alus neturi daugiskaitos, mokslinciai) esu susijes tuo, kad viriau ji, kada jus dar mazi buvot. Ar tada neturiu teises i savo nuomone? GYTI?
Neseniai klausiau vienos rimtos kalbininkės, ar žodis „alus“ turi daugiskaitą. Atsakė, kad turi, bet ji nelabai naudojama. Tolimesnėje diskusijoje, pasitelkę kaip pavyzdį žodį „vynas, vynai“, priėjome išvados, kad jei reikia, galima naudoti. Yra atvejų, kai tiesiog neįmanoma be daugiskaitos apsieiti. Kaip pasakyti sakinį, nenaudojant daugiskaitos: „Aludarių konkursui buvo pateikti 27 alūs“. Vienžo, jeigu mums reikia, galime naudoti, o mums juk reikia? 😉
Alusalus.lt alus turi daugiskaitą – alūs. Jeigu kam nors kitur neleidžia taip rašyti, ateikite pas mus ir rašykite: alūs, alų, alums, alus, alumis, aluose.
Rafai, tiesiog priminsiu, kad mes gyvename demokratiškoje šalyje, kur visi turi konstitucinę teisę skelbti savo nuomonę. Tai vadinama demokratija. Todėl jeigu jums nepatinka mano subjektyvūs įspūdžiai – neskaitykite. O dar geriau – rašykite savo įspūdžius. Galėsite visiems parodyti kas yra „tikras alaus kritikas“ ir kaip reikia rašyti.
Aš nelaikau savęs nei kritiku nei alaus ekspertu. Aš tiesiog ragauju alų ir dalinuosi savo nuomone. 😉
Regi, neabejokite, aš jums tikrai jokios nepagarbos nejaučiu. Drbas, kurį darote yra reikalingas. Nesitikėjau tokios jūsų reakcijos. Tiesiog paprastai rašau vokiečių, čekų ir lenkų diskusijose, ten jau seniai niekas nepyksta, jei patikrinama, ar atsiliepimai nėra užsakyti. Panašu, kad jūsų komentarai nėra užsakyti. Tikrai nenorėjau „visiems parodyti kas yra „tikras alaus kritikas““, nes tai yra ne mano hobis, o gal net nuobodus profesinis užsiėmimas. Jei tai nepadaro jūsų www įdomesniu, reiškia per anksti…
…JEI VERDA… ir jei veža kur nors… su etikečių pasikeitimu nebenurodant gamintojo skonis kardinaliai pablogėjo
Dėl „Vilkmergės“, tai nieko naujo, kadangi pilstymas į butelius ir skardines visada vyko motininėje įmonėje, vietoje pilstydavo tik į statines. Tai, kad atleido darbuotojus, irgi nieko nereiškia, jei verda kelis kartus per mėnesį, tai atvykę specialistai iš motininės įmonės gali padaryti tą patį ir nereikia vietoje žmonių išlaikyti.
Dėl „Citra apynių“ alaus mano nuomonė blogesnė už Regio. Ar man tokia skardinė papuolė, ar mano uoslė nusimušusi, bet jaučiau tik daugumai komercinio alaus būdingą angliarūgštės kvapą. Gaila, kad jie taip bijo padaryti kažką išskirtinesnio net gamindami savo išskirtines rūšis…