Idant komentaruose nekiltų teisibės ieškotojų fleimas – susitarkime dėl esminių dalykų: šiame įraše neturiu jokių pretenzijų į autentiką, originalumą irba vienintelės ir tikrosios tiesos ieškojimą. Čili jautienos troškinys (toliau tiesiog čili) yra toks įvairus ir skirtingas kiekvienu konkrečiu atveju, kaip skirtingi būna barščiai ar šašlykai. Ir tas kiekvienas konkretus receptas yra „pats pačiausias ir tikriausias, o visa kita – neišmanėlio improvizacijos“. Šio įrašo tikslas yra padėti išspręsti gan dažnai pasitaikančią problemą: bus vakarėlis, susirinks niolika žmonių ir kaip juos visus pamaitinti bei nenusivaryti nuo kojų gaminant maistą visai šiai govadai? Sutikite, liūdniausia būna po vakarėlio, kai šauni kompanija žmonių gerai praleidžia laiką, o nuo kojų nusivarę juos aptarnaujantys svetingi šeimininkai iškrenta į lovą ir užmiega su mintimi „ir kam man viso to reikėjo???“.

Gausus kiekis šaltų užkandžių prie alaus, žinoma, yra gerai. Tačiau anksčiau ar vėliau praalkusių svečių akys ims ieškoti karšto maisto. Ir šiuo atveju labai gelbsti visų mėgiamas čili – chili con carne.

Čili patogus tuo, kad yra gana nesudėtingai paruošiamas, sočiai pamaitina didelį būrį draugų ir nebūtina stovėti prie puodų, kai kiti švenčia. Čili troškinį galima paruošti prieš atvykstant svečiams ir palikti uždengtame puode. Jam tai bus tik į naudą – jis neatvės, bet įgaus brandos, troškinyje esantys skoniai susipins į vientisą harmoniją ir atėjus metui pasklis aromatais nosyje bei skonių puokšte burnoje.

Čili gamyba patiks tiems, kas eina iš proto dėl IPA. Aš nuoširdžiai manau, kad tiek čili tiek IPA turi vieną bendrą bruožą – nesiliaujantį skonių ir aromatų derinimo meną. Ir jeigu IPA atveju mes žaidžiame apyniais, tai čili gamybos metu galime žaisti prieskoniais, kuriuose pagrindiniu smuiku groja įvairūs pipirai. Būtent nuo jų kiekio ir derinimo priklauso galutinis čili rezultatas. Jis gali būti visai švelnus, gali būti saldus ir apgaulingai žnybtelti aitrumu tik poskonyje arba – trenkti žaibu nuo pirmojo šaukšto ir nenurimti net po didelio gėrimo kiekio. Retai pavyksta pagaminti vienodo intensyvumo ir skonio spindesio čili, matyt todėl jis nepabosta – kaskart būdamas vis kitoks, neprognozuojamas ir maloniai šildantis.

Užteks daugžodžiavimo, imkimės veiklos. Norint pamaitinti, tarkim, 15 žmonių visų pirma reiks didelio puodo. Mažiausiai 7 litrų talpos ir pageidautina storasienio. Autentiškiausia ir gardžiausia čili versija gaunama gaminant šį patiekalą lauke, kai virš laužo pakabintas didelis ketaus katilas. Jeigu neturite storasienio puodo – tiks ir paprastas emaliuotas, toks kokiame verdate alų. Svarbu, kad nebūtų per mažas. Tiesa, tada reiks ir didelės keptuvės pirminiam produktų apdorojomui.

Pradedame nuo mėsos – reikia susmulkinti 1,5-2kg. jautienos. Autentikos mėgėjai sako, kad tikram čili jautieną privaloma pjaustyti, nes antraip bus ne troškinys, o čili padažas. Aš tingiu terliotis, todėl jautieną tiesiog sumalu naudodamas stambų mėsmalės sietuką. Keptuvėje įkaitinam dosniai šliukšteltą alyvuogių aliejų ir dedam jautieną. Paskirstom, kad nesuliptų ir periodiškai maišom. Kaitinam tol, kol iš mėsos išsiskirs skystis, tada jis išgaruos ir mėsa ims ruduoti. Kai mėsa dailiai paskrudo – verčiam ją į puodą, o keptuvę vėl statome ant ugnies. Katiliuko ant laužo atveju tiesiog į katiliuką nuosekliai dedame vis naujus priedus.

Vėl pilame aliejų ir jame kepame keturi didelius pusžiedžiais smulkintus svogūnus bei visą(!) nuluptą ir susmulkintą galvutę česnako. Nesistebėkite mastais – patiekalo bus daug, todėl ir produktų bei prieskonių kiekiai bus matuojami ne šaukšteliais ar žiupsneliais. Viską dedame dosniomis saujomis. Taigi, kepa svogūnai ir česnakas. Prižiūrėkite juos, dažnai maišykite idant nepradėtų ruduoti – pridegę svogūnai nemaloniai apkarsta.

Kai svogūnai taps skaidrūs į juos beriame prieskonius. Pradedame nuo smulkintos šviežios aitriosios paprikos. Jeigu norite nuosaikesnio troškinio, tai prieš smulkinant papriką išimkite iš jos sėklas. Jei norite, kad valgant čili „skaudėtų du kartus“ – smulkinkite su visomis sėklomis. Taigi, dedame papriką vieną, dvi… ką čia smulkintis. Šešias – aštuonias. Pamaišome. Tada tris saliero stiebkočius, irgi susmulkintus. Vėl kiek pamaišome. Dabar beriame prieskonius. Pakeliais, po 25g. Aš beriu saldžios džiovintos paprikos miltelius, maltą kuminą (nesuklyskite – tai ne kmynai!), 8g. pakelį chili jalapeno. Įdėsiu ir iliustraciją, kad būtų aišku apie ką kalba:

Dar kokius 200-300g. pomidorų pastos. Druskos pusę saujos, juodųjų maltų pipirų  kelis žiupsnius. Viską stropiai išmaišome ir kol nepradėjo skrusti verčiame į puodą pas mėsą. Dabar keptuvės nebereiks, į jos vietą statome puodą ir imame kaitinti. Kol kaista į puodą supilame puslitrį jautienos sultinio. Jei neturite – blogiausiu atveju tiks ir vanduo. Tris dideles skardines (800g.) konservuotų smulkintų pomidorų. Nemažą šluotelę smulkintų šviežių kalendrų, su visais stiebeliais. Kalendros turi būti dvi saujos arba kupinos rieškučios. Dar pamaišome ir laukiame, kol pradės virti. Tuo metu užkaičiame virdulį ir pagaminame puslitrį juodos kavos. Taip, jos reikia ir jokie kakavos milteliai ar juodasis šokoladas to neatstos. Kavą nukošiame ir supilame į puodą. Jau užvirė? Gerai. Sumažiname kaitrą ir uždengę paliekame ramiai pukštėti bent dvi valandas. Per tiek laiko net ir sena karviena, kurią prekybenctriai parduoda kaip jautieną, suminkštėja ir tirpsta burnoje. Tiesa, bent kas 15min. verta puodą pamaišyti, idant nepridegtų dugnas.

Po poros valandų viskas beveik baigta. Belieka sudėti pupeles (turintys laiko ir kantrybės gali jas užsimerkti iš vakaro ir vėliau išvirti atskirai – aš tiek kantrybės neturiu, nes ruošiant vakarėlį ir šiaip netrūksta veiklos) – geriausia raudonąsias, naudoju konservuotas. Dėkite 3 arba net 4 skardines po 400g. Tada paskutiniai akcentai: šliukštelkite obuolių ar vynuogių acto (pedantams: 5 valgomieji šaukštai) ir šaukštą su kaupu cukraus. Gerai išmaišykite ir paragaukite. Jei reikia – dar nevėlu įdėti papildomai druskos, maltos džiovintos aitriosios paprikos, juodųjų pipirų ar kitų greitųjų prieskonių. Gerai sušilo ir čili pradėjo vėl pukštėti? Nukelkite puodą nuo ugnies ir apklokite rankšluosčiu. Taip jis gali ramiai stovėti bent pora valandų ir lėtai bręsti.

Pateikite giliame dubenyje, apibarstykite mėgiamais kapotais žalumynais (kalendra, petražolė, laiškiniai svogūnai ar česnaikai – kas tik patinka), užberkite saują tarkuoto kietojo sūrio ir įmerkite orkaitėje su sviestu ir česnako granulėmis paskrudintos bagetės riekę. Jeigu nebuvo laiko skrudinti – tiks ir paprasta, šviežia bagetė.

Nedidelis patarimas: jeigu persistengėte su įvairiais pipirais ir valgant čili spaudžia ašarą, tuomet šalia sūrio įdėkite didelį šaukštą grietinės ar natūralaus jogurto. Ji apmalšins intensyvų aštrumą. Jeigu svečių atėjo daugiau nei planavote – išvirkite puodą ryžių. Gana populiaru pateikti čili, užpiltą ant ryžių. Taip maisto „pasidaugins“ pusantro karto ir visi manys, kad taip ir reikia 😉

 Alus

Maisto ir alaus derinimo žinovai beveik vieningai teigia, kad čili užgeriamas sausuoju stautu arba porteriu. Tamsus, išraiškingas alus su šokolado aromatu, karamelės natomis ir išraiškingu skrudintu salyklu deramai papildys čili troškinio tekstūrą ir skonio ryškumą. Bus idealu, jei šias savybes papildys riešutų natos.

Kita vertus, kai bičiuliai griebsis savo mėgiamo eurolagerio – labai jų nebarkite ir nepriekaištaukite. Juk viso pasaulio nepakeisi, o vakaras visų pirma skirtas geroms emocijoms ir tik po to – edukacijai.

Skanaus!