Pasaulio pabaigos nebus. Tai mes vis suvokėme džiugų arba kam nors – pagiringą praėjusių metų gruodžio 22d. rytą. Vadinasi viskas, ko pri(si)dirbome liks. Tikėtina kas nors mokės sąskaitas už „išsigelbėjimo“ sodybų nuomą, kas nors – neapgalvotų kreditų įmokas, kažką šių metų rugsėjį pradžiugins naujagimis ir panašiai. Pasaulio pabaigos įtaka „ai, vistiek pabaiga – bus kas bus“ pasijuto ir „Švyturio“ aludarės sprendimuose. Kodėl? Mat eurolagerių karalienė išvirė… elį. Taip taip. Elį. Ir ne šiaip eilinį, o „Scottish ale“ kaip skelbiama ant etiketės.
Taigi, ponai ir ponios – ekstraordinarus rinkos lyderio sprendimas „Old Port Ale“ iš Klaipėdos:
Rasti ką nors konkretaus apie šį alų yra labiau nei sudėtinga. „Švyturio“ interneto svetainėje „klasikinė kolekcija“ jo neturi, pranešimai spaudai taip pat baigiasi ties praeitų metų lapkričiu ir pranešimu apie Adler Bock. Matyt pasaulio pabaiga patikėjo ne tik aludariai, bet ir PR’ščikai ir nutarė nebesivarginti viešinant naują produkciją. Nes nafyg? „Švyturio“ reklaminis mažmenos ir kultūros forpostas „GAP“ savo FB svetainėje tik informuoja, kad toks alus atsirado, jo rinkinys „du buteliai+taurė“ kainuoja 7.99Lt ir kad geriant jį dera užkąsti tuo, ką rasite GAP’o kulinarijoje: kepenėlės, morkos su medumi (!!!), specialiai marinuotos alyvuogės ir vytinta jautiena. Nerealūs deriniai, ypač – morkos. Bet ką daryt, jei degustacijos vyksta, o kulinarija daugiau nieko neturi? Tai va su kuo turi, su tuo ir derina. Tačiau aš dabar ne apie GAP. Aš – apie alų.
Pradžioje – apie alaus pakuotę. Klasikinis butelis iš „klasikinės kolekcijos“ su pigiu auksiniu kamšteliu, kurio kepurėlė padažyta raudonai, paliekant aukso spalvos tarpus pavadinimui. Pigus klasikinis blizgutis vietoj etiketės. Šį kart jis raudonos spalvos su auksiniais apvadais ir sunkiai įskaitomais auksinės spalvos užrašais.
Kas mane erzina šio alaus įvaizdyje – tai angliškas alaus pavadinimas. WTF? (KPŠ?)
Aš anglišką pavadinimą produktui, gaminamam Lietuvoje, galiu pateisinti tik tuo atveju, jeigu produktas iš esmės skirtas eksportui. Bet eksportas niekad nebuvo stiprioji „Švyturio“ verslo dalis. Gastarbateriai iš Kauno oro uosto (copyleft A.Užkalnis) šio alaus bičiuliams į Anglijos statybų aikšteles bei Norvegijos silkių fabrikus irgi neskraidins – alus sveria nemažai, pigios avialinijos tiksliai skaičiuoja bagažo kilogramus ir už cigaretes, kurios sveria mažiau, galima gauti daugiau finansinės naudos nei iš alaus.
Kodėl pavadinimas – angliškas? Dėl dabar įsigyvenusios mados viską vadinti angliškai? Žema…
Teigiama, kad alaus stilius yra „Scottish ale“. Bėda tame, kad škotiško stiliaus alus turi kelias rūšis:
Scottish Light 60/- (2.5 – 3.2% abv)
Scottish Heavy 70/- (3.2 – 3.9% abv)
Scottish Export 80/- (3.9 – 5.0% abv)
Scotch Ale aka Wee Heavy – (6.5 – 10% abv)
Perskaičiau visų stilių aprašymus ir nutariau, kad artimiausias stilius yra Škotiškas eksporto “80/-” alus. Tad vertinsiu jį kaip tokį.
Tamsaus vario spalva. Netvari, greit susėdanti puta. Aromate dominuoja karameliniai salyklai su šlapio skuduro natomis. Kaip ir dera komerciniam alui – jis idealiai skaidrus.
Skonis salykliškas, saldokas, juntami karameliniai salyklai ir beveik nejuntami apyniai. Atitikimas stiliui neprastas!
Prasideda nauji metai – ir aš pradėsiu naują tradiciją. Nuo šiol pateiksiu alaus vertinimą balais. Metų pabaigoje galėsiu apžvelgti per metus ragautą komercinį alų ir pateikti apibendrinimą.
Taigi: aromatas 5/10, išvaizda 7/10, skonis 6/10, bendras pojūtis 15/20. Viso: 23 iš 50 galimų.
Neblogas balas? Bet ir alus nėra blogas. Kol kas tai geriausia, ką pavyko pagaminti „Klasikinėje“ kolekcijoje. Iki tobulumo dar toli, bet bendras įspūdis neblogas.
Aš net žinau, kam patiks toks alus – jis patiks tam, kuris lojaliai geria „Švyturio Extra“, tačiau davus paragauti naminio alaus jis visais atvejais pasako, kad elis jam patiko labiau, nei lageris.
Derinant su maistu, aš prie šio alaus užkandai norėčiau sūrių ožkos sūrio pynučių – tokių teko ragauti Austrijoje. Dar tiktų ant grotelių kepta aviena, karštas užkandis kai į pievagrybius dedama mėlynojo pelėsinio sūrio, apvyniojama šonine ir apkepama iki šoninė paskrus.
Norintiems klonuoti šį alų sudėliojau receptuką, koks mano manymu rezultate būtų panašus į šį „Old port ale“.
[…] bravorai, nepasieks. Štai p. Dž. Armonienė išvirė „Old Port Ale“ škotišku stiliumi. Neblogas bandymas. Bet bėda ta, kad ji užtruko daugiau nei pusmetį. Tad kovoti naujo alaus rūšimis su […]
Gerai, nors ir vėlu, išsitrauksiu ir aš paragaut, pažiūrėsma kiek čia to škotiškumo yra. Praskalaujam taurę ir burną nuo Gutstout’o 🙂 Aromatas sakyčiau tipinis švyturiškas, gan šlykštus. Beje, verta pastabėt, kad šįkart „išskirtas“ vienas iš gamintojų numylėtų karamelinių salyklų, tai CaraRed. Eina sau. Ir sudėtis blizgančiom raidėm raudonam fone labai aiškiai įskaitoma, šaunuoliai. Ai, Regis irgi paminėjo, nu bet pasikartosiu 🙂 Skonis – iš pirmo įspūdžio ne taip blogai kaip tikėjaus. Apynių kaip visada nerasta, tik šiuo gelbsti tai, kad ir stilius beveik to nereikalauja. Gerai, o kur salykliškumas? Karamelė, ir tas įkyriai baisus metalo skonis! Ne toks, tikrai ne toks turi būt škotiškas elis. Kažkokia parodija, ne daugiau. Kuo toliau geriu tuo labiau pykina, kur visa tai girdėta? Man atrodo, kad tai tipiškas „high gravity“ ir kompanijos darbo produktas. Graužia gerklę, nenustebčiau po to ir rėmuo ėstų. Nežinau kaip jum gali patikt, aš dar kartą įsitikinu, kad, kaip ir įprasta, Švyturys nieko gero nemoka pagamint, marketingas visagalys tiktai kolkas dar palaiko pardavimus. Daugiau nieku gyvu nepirksiu šito alaus ir jums nepatariu.
Patarimas būtų toks: užtektų bazinio, dar galima ir CaraRed® labai norint įmest ir tikrų škotiškų mielių. Žinoma, ilgi vėsi fermentacija, be jokių lagerio mielių. Ir bus puikus salyklingas alaus. Bet visa tai galioja tik tradicinėm daryklom, su „high gravity“ technologija deja neturiu patirties…
Regi, perskaitęs šį įrašai bei paskutinį, apie tris weizen’us – klausimas. Ką galvoji apie Švyturio tradicinės kolekcijos Baltą? Nesu didysis ragautojas, bet man tai atrodo visai geras kvietinis?
Paskutinį kartą jį ragavau prieš porą metų. Tada jis man įspūdžio nepaliko. Kaip ir tradicija pateikti su privaloma citrinos skiltele.
O dabar detalių jau nebepamenu, bet perragauti neturiu noro.
Nors šitas alus Biržus žada pasiekti tik rytoj, pagal perskaitytus vertinimus kyla nemažas įtarimas dėl „autentiško“ recepto. Labai jau panašu į pernai pasirodžiusį ir neblogai įvertintą „Saku The Taste of Manchester“
http://www.public.fotki.com/murkalus/tasted-beer/estonia-/dsc-0011-jpg.html
ir ten pat gaminamą latvių rinkai „Saimnieku“ alų.
http://www.public.fotki.com/murkalus/tasted-beer/latvia/dsc-30.html
http://www.public.fotki.com/murkalus/tasted-beer/latvia/dsc-39.html
Reiks varyt į Skaistkalnę, parsivežt ir lyginti…
Būtų smagu sulaukti palyginimo rezultatų.
Manau kol kas geriausia, ką daro Švyturys. Tik tas elis toks gana lageriškas. Atrodo, kad gamintojai tiesiog paniškai bijo, kad tik geriantiems nebūtų per daug skonio…
Manau, kad tai vėsios fermentacijos įtaka.
Sutinku, kad tai dėl vėsios fermentacijos. Šiaip škotiško elio fermentacija ir turi būti vėsi, tik man atrodo, kad supratimas, kas yra vėsu pas elininkus ir pas lageristus greičiausiai skiriasi 🙂 Be to, alus fermentuotas ir su elio, ir su lagerio mielėmis (iš p. Džiuljetos blogo). Panašiai buvo su Kalnapilio Kaštonų alumi – lyg ir elis, bet eliškumo skonyje ir kvape buvo labai mažai. Nepaisant nieko, Old Port’as man patinka, tik reikia ne per šaltą gert. Išmečiau į balkoną, atšalo iki 7 laipsnių, dabar šildau taurėje 🙂
Teko man bendrauti su marketingistais iš Švyturio. Tradicijos yra tokios, kad pirmiausia alus pasirodo prekybos vietose, paskui tik pasirodo reklama. Nes kažkada senai senai, buvo atvirkščias variantas ir tuomet buvo labai daug nepasitenkinusių klientų, kurie pasirodžius reklamai, ėjo ieškoti alaus, o jo nerado prekybos vietose.
Oficialus Old port ale pristatymas vipinei „grietinėlei“ bus tik sausio 17 d. klube „Ex Libris“. Reiktų manyti, po to atsiras ir reklamos, ir informacija svetainėje.
beje receptas klaidingas, aiškiai parašyta naudoti magnum, bent reklaminiam lape bare buvo parašyta Magnum. Lietuvos Nr.1
Arūnai, tu čia tikrai apie tą patį alų kalbi? Gal painioji su tuo Baltic Red Ale?
Dėl putos nesutinku, teko bare ragauti Anglijoje, puta labai patvari. Visa kitą tiesa.