Taip jau nutiko, kad nuo šių metų turime galimybę patogiai ir nebrangiai iš Kauno nuskristi į Kiprą, salą Viduržemio jūroje. Kaip nepasinaudoti tokia proga? O nuskridus – kaip gi neparagauti vietinio alaus? Visa tai ir padariau. Taigi, įrašas apie Kipre siūlomą alų.
Vietinio alaus pasiūla Kipre gana skurdi. Jeigu tikėti Ratebeer informacija – Kipre verdamos tik trys vietinio alaus rūšys, visa kita yra užsienio bravorų pasiūla. Man teko paragauti dvi alaus rūšis.
Pirmasis ragautas – „LEON beer„.
Leon – tai alus, kuris saloje verdamas nuo 1937m. Kurį laiką šis alus buvo vienintelis verdamas komerciniame bravore ir turėjo (jei tai tinkamas žodis) alaus monopolį. Šis monopolis buvo sugriautas tik 1967m. kai tūlas ponas Photos Photiades nusipirko Carlsberg’o licenziją ir teisę virti alų bei įkūrė naują alaus daryklą, kuri iki šiol verda šio koncerno alų Kipre.
Leon beer yra šviesus lageris, kurį pilsto daugumoje barų. Tai nėra populiariausias vietinis alus ir aš suprantu kodėl. Nors jo spalva yra vaiski ir pats alus nepriekaištingai skaidrus su balta puta, tačiau vadinti šio gėrimo alumi man nesiverčia liežuvis. Tai rūgštus, sausas, kartus skystis, nuo kurio jau po antros stiklinaitės ima skaudėti skrandį. Visiškai jokio aromato, jokios išraiškos skonyje. Nuobodi rūgštis. Toks prastas gėrimas, kuriuo net troškulio malšinti nesinori.
Antrasis, saloje verdamas alus yra KEO
Tai alus – vietinės rinkos lyderis, sudarantis daugiau nei 32% visos alaus rinkos Kipre. Jo yra visur, tiek pilstomo baruose, tiek skardinėse ar buteliuose parduotuvėse. Alus sąlyginai nebrangus – už puslitrinį bokalą restorane Jūsų paprašys 2,5EUR. Palyginimui – tiek pat kainuoja stiklinė sulčių arba puslitrinis buteliukas vandens. Jeigu už šį alų prašo daugiau – vadinasi Jus apiplėšinėja viduryje baltos dienos.
Gintarinės ar net šviežio medaus spalvos alus su didele balta puta, kuri užspaudusi laiko po savimi visą aromatą. Nugėrus putą ir kiek pasukus alų bokale galima pasimėgauti silpnais figų ir medaus aromatais. Pats alus vidutinio kūno, labai sausas su išraiškingu sakų poskoniu.
Tačiau visa tai, ką aš parašiau galioja tik pilstomam alui. Tas pats alus iš skardinės neturi nei aromato, nei išraiškingo poskonio. Komercinis puslageris (skaityti kaip keiksmažodį).
Dar šis bravoras didžiuojasi, kad 1987m. gavo world bottled lager competition Gold Medal apdovanojimą. Matyt tai taip trenkė per savivertė ir aroganciją, kad iki šiol nieko naujo nuveikti nesugebėjo. Matyt tebesimėgauja svaigiu pergalės skoniu.
Dar yra žinių, kad Kipre verdamas Krauzer Bräu Echtes Lagerbier, tačiau man neteko jo ragauti.
Likusią rinkos dalį užima pagal licenziją verdamas „Carslberg“ ir „Tuborg“ alus, bei keli importuojami popsiukai, tokie kaip „Guiness“. Nenuostabu, mat didžiausi turistų srautai yra iš UK ir Rusijos. Guiness siūlomas anglams atsigavėti, o rusai apskritai geria degtinę ir jiems nusispjaut, koks alus siūlomas atvykėliams.
Skamba piktai ir neobjektyviai? Nesutikčiau.
Visų pirma dėl to, kad apimtas atostoginės euforijos turėčiau viską vertinti neobjektyviai gerai, bet net ir naujos šalies įspūdžiai nepataisė šio alaus skonio.
Antra – siekdamas būti objektyvus aš nusipirkau Carlsbergo palyginimui. Ta, kad turėčiau atskaitos tašką. Ir vietinį alų stropiai ragavau kelis kartus skirtingomis dienomis. Patirtis nepasikeitė.
Ką norėjau šiuo įrašu papasakoti? Du dalykus.
Pirma – Kipras maloni šalis su labai nuoširdžiais ir paslaugiais žmonėmis. Tačiau alaus virti jie nemoka. Man sunku įvardinti priežastis – gal būt todėl, kad ten karšta ir sausa ir subtilūs, turtingi skoniu ir aromatu alūs yra tiesiog neskirti šiai rinkai. Gal būt tam turi ilgametės kitų gėrimų tradicijos ir alus saloje nėra vertinamas, bei neturi ilgamečių tradicijų. Gal. Tai – tik prielaidos.
Ir antra – niekad negalvojau, kad tai parašysiu – visi, kurie keikiat Kalnapilį, Švyturį-Uteną ar kitus lietuviškus komercinius bravorus, mikliai nutilkite, nusižeminę skubėkit prie Aušros vartų, uždekite žvakelę ir padėkokite Dievui ar likimui, kad gimėte Lietuvoje. Mat jei dar burnosite – kitą kartą gimsite Kipre. O ten alus nei iš tolo neprilygsta tam, ką taip išsijuosę peikiame Lietuvoje.
Seni žmonės sako, kad savam krašte ir tvoros žydi. Gal; nemačiau. Bet kad mūsų alus šaunesnis už kiprietišką – tai faktas.
No Comment