Alaus rinka kaip niekada kupina paradoksų. Štai parduotuvių lentynose jau ne pirmą savaitę vyksta alaus kainų karai. Tiesa, ne viso – tik lietuviško, kurį gamina didžiosios alaus daryklos. Kai žiniasklaida pasidomi šio karo priežastimi – šių daryklų direktoriai pasakoja neįtikėtinas istorijas, siekdami paslėpti savo, kaip alaus verslininkų, neįgalumą.

O istorijos vertos ne vieno alaus bokalo už originalumą. Antai mažėjančių alaus pardavimų priežastis jie vieningai paaiškina kaip besitraukiančios rinkos ir mažėjančios populiacijos pasekmes. Kainų karais isteriškai siekiama padidinti smukusius pardavimus, net ir pelno sąskaita. Dar pasakojama apie tai, kad metas peržiūrėti kokybę ir paklausti ko nori vartotojas.

Klausinėk neklausinėjęs, tačiau jeigu per metus sugebama išstenėti vos vieną naują pusėtino alaus rūšį o vienintelis pardavimų didinimas yra numušant kainą senai verdamam nuobodžiam ir beveidžiam alui – rezultatas liks tas pats. Ir tada, kaip teigia vienos daryklos generalinis, belieka dūsauti, neva alus, kaip gėrimo kategorija, yra pasenusi prekė (!!!). Belieka atsidusti, kad viskas pas mus blogai: pirkėjai vietoj alaus renkasi vyną, seimo nariai „dusina“ alaus gamintojus, alus kaip gėrimas nebemadingas ir reiktų gaminti alkoholinius limonadus.

Tik, va, alaus importuotojai, kažkodėl mažėjančia rinka nesiskundžia. Jie veža vis daugiau ir įvairesnio alaus, jiems nereikia kovoti kainomis ir dūsauti, kad kategorija paseno. Ar gi ne paradoksas?

Bežiūrint dokumentinį serialą apie vieną JAV bravorą išgirdau tokią vadovo frazę „mūsų didieji gamintojai yra nelankstūs, todėl pokyčiai nėra dažni, per metus rinkai jie pasiūlo vos 8-9 naujas alaus rūšis…“ 8-9!!! Ir tai vadinama konservatyviu nelankstumu! Kiek didieji alaus gamintojai pasiūlo naujo alaus rūšių per metus? Naujų etikečių, arba citrinos skonio priedų neskaičiuokim – tai nėra naujos alaus rūšys, tai tik senų rūšių tvirkinimas.

Ir tokių daryklų vadovai pasakoja apie alų, kaip senstančią prekę? Man kyla kitas klausimas – kokie trumparegiai tokius lamerius stato prie įmonių vairo? Va čia yra tikrasis paradoksas. O visa kita, įskaitant kainų karus ir sumažėjusius pelnus, tėra šio paradokso pasekmės.

Keistenybių netrūksta ir importuojamo alaus lentynose.

Yra suprantamo alaus. Pavyzdžiui pigus ir prastas alus. Jis todėl yra toks – pigus, nes prastas. Skirtas tiems, kas nori rezultato už nebrangiai. Tiems, kam svarbesnis alaus skonis ir procesas yra brangesnio alaus. Jis brangesnis, todėl, kad kokybiškesnis. Yra net gana brangaus alaus gurmanams. Tiems, kurie mėgaujasi ne alkoholio poveikiu, o alaus spalva, aromatu ir skonio bei poskonio niuansais. Tiems, kuriems vietoj 5 butelių užtenka vieno, bet gero. Čia viskas aišku. Tačiau keista, kai nepigus alus yra nekoks. Tada imu stebėtis kodėl, o tiksliau – kam (kalbant apie segmentą) importuojamas toks alus?

ACDC

Štai ne taip senai lentynose pasirodęs „AC/DC“ vardo alus, kurio pavadinimas tapatinamas su kadaise gyvavusios legendinės roko grupės pavadinimu.

Neretai garsenybės, nutraukę savo aktyvią veiklą, imasi gėrimų gamybos. Štai vieni perka vynuogynus ir savo vardo šlovės dėka parduoda savo vyninėse gaminamą vyną. Kiti gamina alų. Tad kaip ir nieko ypatingo. Kaip ir pats alus, kuris yra tipiškas vokiškas lageris – nei prastas, nei kažkuo ypatingas ar įdomus. Tačiau kas yra šio alaus pirkėjas Lietuvoje? Kam jis skirtas? Grupės fanams? Ar tikrai jų čia yra tiek daug? Jau išaugo nauja karta, kuri geria alų, bet nesiklauso šios grupės įrašų. O jų tėvai šios grupės įrašų klausosi tik atsitiktinai išgirdę per kokią snobišką radijo stotį. Ir plakatų su grupės pavadinimu jie jau senai nekabina ant kambario sienų. Tad ar jie pirks šį alų? Gal. Nes vargu bau jaunoji karta mokės 5Lt už skardinę, papuoštą žaibu.

Bud

Kita keistenybė yra „Bud“ alus mūsų šalies parduotuvėse. Apie „bud“ alaus skonį ir kokybę yra ne vienas pasakojimas. Ir šio alaus įvaizdžio negelbsti net išdidus užrašas ant etiketės „King of beer“. Net memai yra kuriami apie šį alų:

Budweiser-Beer

Jis neturi nei aromato, nei skonio, o spalva primena tą, kuri būna kai išgėrus gero alaus jį gražini iš organizmo lauk. Tad kas yra tas pirkėjas, kuris už šio gėrimo (nesiverčia liežuvis vadinti jo alumi) 0,33L butelaitį moka 3,5Lt? Vienintelis man į galvą ateinantis vaizdas pirkėjo, kuris perka šį alų yra toks: štai vidutinio amžiaus vyras, manantis, esas labai stilingas ir populiarus, pabudęs po audringo vakarėlio lovoje su kelerių dienų barzdele, batais be kojinių, švarkeliu ant baltos maikės ir lankeliu plaukuose staiga prisimena, kad jis vakar buvo pakviestas pas kažką į svečius „pabūti gamtoje, pasigrilinti, išgerti alaus ir pabendrauti“. Alaus toks, braškes putojančiame vyne mirkantis, glamūriukas negeria ir nieko jame nenusimano. Tačiau raktikauliu jaučia, kad savo įvaizdžio susigadinti negali, todėl privalo būti originalus. Ką atsinešti į svečius?

Štai tokio tipo pirkėjas, su tamsiais akiniais nuo saulės (nes iš po vakar dar bijo žmonių) keliauja į prekybos centrą, pamato „Bud“ alų ir kažkur kažką prisiminęs intuityviai čiumpa šio alaus pakuotę. Nes negi pirksi „mėtrą ėkstros„. Dar pirštais užbadys. Va ir perka „Bud“, nes dar ir kaina nevarguoliška. Nepasišiukšlins. Kitokių pirkėjų aš neįsivaizduoju.

Bet ką daryt, jeigu teks svečiuotis su užsieniečiu, dar gal net alaus mėgėju, ir norisi jam įtikti?

Pirkite jam pavaišinti „Samuel Adams Boston lager“.

samuel-adams

 

Kodėl būtent šį alų, ir kuo jis ypatingas jau rašė beergeek’ai. Alus įdomus, netradicinis, dailios spalvos ir malonaus skonio. Jo norėsis dar. Ir dar. Ir svečiui pasiūlyti bus negėda. Nes patiks ir jam. Net jei jis nėra lagerių mėgėjas. Tiesa, už buteliuką teks pakloti 6Lt. Tačiau nesigailėsite – kad ir nedažnai, tačiau verta nusipirkti šio alaus. Jis kitoks, nenusibodęs, turintis savo charakterį ir savo veidą.

Ir paskutinis paradoksas – nepasterizuoto alaus mėgėjams. Ar žinote, kad net ir nevartoję svaiginančių gėrimų iškvepiamame ore galite turėti alkoholio garų? Liaudiškai tariant – net ir negėrus galite „pripūsti“ į matuoklį? Taip nutiko vienam vyrukui ir paaiškėjo, kad dėl to kaltos alaus mielės. Kas kaip ir kodėl galite pasiskaityti čia (anglų kalba). Istorija verta „Dr. House“ serijos.