Tęsiant užkandžių prie alaus temą – kepti vištų sparneliai.
Tai gali būti ir šlaunelės, jei mėgstate. Tačiau mūsų šeima mėgsta sparnelius. Apie juos šis įrašas.

Bepigu vasarą: basomis kojomis ant žolės kepsninėje kepi sparnelius, stebi kaip tingiai leidžiasi vakaro saulė, gurkšnoji alutį ir mėgaujiesi dienos pabaiga.
O ką daryti žiemą, jei norisi ir alaus ir sparnelių prie jo? O iki vasaros – dar toli toli…

Aš darau taip: perku dvi pakuotes sparnelių (tas, kur dailiai ir kompaktiškai sudėliota po skaidria plėvele). Būna viso kiek virš kilogramo.
Dedu juos į didelį plastikinį dubenį, kurį vėliau galima uždaryti sandariu dangčiu.
Barstau druska, rupiai maltais juodaisiais pipirais, apšlakstau keliais valgomaisiais šaukštais sojos padažo, šlakeliu – kitu Vorčesterio padažo.
Dabar intarpas – improvizacijoms, kurios priklauso nuo nuotaikos: jei norisi rūgštelės – išspaudžiu citriną. Jei aštrumo – užbarstau maltos aitriosios paprikos. Jei norisi pikantiškumo – maltos kalendros ir kmynų. Čia jau kaip kam patinka.
Ant sparnelių išspaudžiu 350-500ml majonezo. Kodėl išspaudžiu? Todėl, kad perku vieną pigesnių, Ukrainietišką, parduoda „praktiškų žmonių“ prekybos centras.
Sudėtis jo puiki, marinavimui – pats tas. Iškepus skonis irgi tinka. Tad kam naudoti brangų/prabangų? Salotoms tokio nenaudočiau, tačiau marinavimui – tinka 😉

Taigi, viską sudėjus – uždengiu sandariai dangtį ir indą kelias minutes purtau. Taip susimaišo marinatas ir tolygiai pasklinda sparnelių paviršiumi.
Dera tokiems sparneliams leisti bent pusdienį pasimarinuoti, kas kelias valandas papurtant indą.

Vakarop įkaitinam orkaitę (su grilio f-ja) iki +180C ir metam sparnelius į GILIĄ kepimo skardą. Gilią tam, kad skystis nevarvėtų per kraštus ir neprisidarytumėm orkaitės valymo darbų.
Sparnelius dedam kompatiškai, tačiau stengiamės dėti taip, kad jie neperdengtų vienas kito – tolygiau keps ir dailiau apskrus.
Šaunam skardą į orkaitę 30…45min. Periodiškai pasižiūrim kaip ten viskas kepa.
Kai kepami sparneliai nusidažo gintaro spalva, o mėsa ima lengvai kristi nuo kaulų – traukiam lauk. Jei ne – kepam toliau. Nes nėra nieko blogiau už sparnelius, kurių mėsa tenka dantimis drąskyti nuo kaulų. Ne ne ne… mėsa turi kristi pati.
Tiekiam į stalą su daug popierinio rankšluosčio ir vėsaus šviesaus alaus.
Skanaus!


Pastaba: iliustracija yra skolinta, todėl patiekalo išvaizda gali nežymiai skirtis nuo pateiktos iliustracijos (: