Vienas iš aluje esančių „parametrų“ yra IBU.

Visai nesenai sužinojau, kad IBU yra International bittering units (tarptautinis kartumo matavimo vienetas) trumpinys. IBU reikšmė žymi iš apynių gaunamų iso-alfa rūgščių proporcijas aluje. Matavimo vienetas yra toks: vienas IBU atitinka vieną miligramą isomerizuotų alfa rūgščių viename litre misos.

Kalbant populiariai – kuo aušktesnis IBU, tuo kartesnis alus. Plačiąja prasme. Tačiau tam tikrais atvejais aukštas IBU skaičius nebūtinai reiškia kartų alų. Pirminis kartus yra santykinis, kuris priklauso nuo balanso tarp nefermentuoto cukraus ir apynių misoje. Sodrūs, „tiršti“, drūti alūs reikalauja auštesnio, nei įprasta, IBU kiekio tam, kad būtų išlaikytas reikiamas balansas. Tuo pačiu metu lengvesnės alaus rūšys su tuo pačiu IBU kiekiu bus kartesnės vien todėl, kad misa yra „skystesnė“ ir joje – mažiau cukrų.

Įdomus pastebėjimas, kad aukštesnio SG alus (1.040..1.060) 60 trukmės virimo metu sugeba pasisavinti tik 20..25% alfa rūgščių. Verdant alų dar pusvalandį šis skaičius padidės vos keliais vienetais. Tai būtina įvertinti, renkantis apynių kiekį konrečiam alui virti.

Naudojant apynių spurgus – jie atiduos 10% mažiau alfa rūgščių, lyginant su tuo pačiu granuliuotų apynių kiekiu.

Pasaulyje nustatyti šie IBU standartai pagal alaus rūšis:

Lengvas amerikietiškas lageris – 8..12 IBU
Klasikinis pilsneris – 35..45
Vokiškas Weissbier – 8-15
Angliškas Pale Ale – 30..50
BelgiŠkas Trippel – 20..40
Amerikietiškas IPA – 40..70+
Vokiškas Bock – 20..27
Amerikietiškas Stout – 35..75
Amerikietikška Double IPA – 70 – 100+