Kartais gyvenime viskas taip keičiasi, kad tuo būna sunku patikėti. Konstantiškai gerais buvę dalykai suprastėja, o kartais visai beviltiški, žiūrėk, ima gerėti.
Antai vienas iš prekybos tinklų, kuris save įvardina kaip „praktiškų žmonių pasirinkimą“ ilgą laiką buvo beviltiškas, jeigu kalbėtume apie alaus asortimentą lentynose. Vienu metu nutariau, jog šiame prekybos tinkle alaus pasiūla yra pernelyg nyki, kad gaiščiau laiką eiliniams nusivylimams ir nustojau jame lankytis. Mano kepenys yra per daug man brangios Gyvenimas yra per trumpas, kad švaistyčiau jį ragaudamas tokį alų, kaip „Gaspadoriaus drūtasis“, „Lidskoje svetloje“ arba „Sibirskaja korona“. Tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad veik po metų pertraukos vėl teko užsukti į šio tinklo parduotuvę. Smalsumo vedinas apžiūrėjau ir alaus lentynas. Ir ką sau manote? Alaus asortimentas pradėjo keistis ir dabar jie patys pradėjo importuoti alų ne tik iš rytų, bet ir iš vakaruose esančių šalių. Ir tai nėra viena ar dvi rūšys. Tai visa lentyna nuo viršaus iki apačios man nematyto ir neragauto alaus. Dar prieš metus galvojau, kad šis tinklas manęs nesudomins alaus pasiūla. Vienok, klydau. Tai, apie ką pasakosiu šiandien, pirkta pas juos ir dar laukia keli įdomesni egzemplioriai, apie kuriuos parašysiu ateityje.
O šiandien – apie Aktien alų iš Bayreuther Bierbrauerei bravoro Vokietijoje.
Šiaurės Bavarijoje, netoli vakarinės Čekijos sienos yra toks miestas Bairoitas. Į šį miestą po aludarystės mokslų Miunchene, grįžo jaunas, 24 metų aludaris Hugo Bayerlein, kuris 1857 metais įkūrė alaus bravorą. Tuo metu tai buvo gana neįprastas reiškinys, mat kiekviena užeiga ar restoranas patys gaminosi alų ir jį pardavinėjo savo svečiams. Tačiau Hugo numatė pramoninę alaus gamybos sėkmę ir drąsiai diegė visus naujausius to meto technologinius sprendimus savo darykloje. Rizika pasiteisino – alus išpopuliarėjo ir darykla, kaip sėkmingas komercinis pavyzdys, tapo miesto veido dalimi. 1872 Bayreuth alaus darykla buvo reorganizuota į akcinę bendrovę ir pradėjo ženklų augimą bei plėtrą. Įdomus faktas – prie šio bravoro klestėjimo prisidėjo ir garsus vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris. Paskutinius savo gyvenimo metus jis praleido Bairoite, kur 1876m. atidarė muzikinį teatrą, kuriame statė savo operas. Istorijoje minima, kad kompozitoriui taip patiko daryklos alus, kad jis pats dalinai dalyvavo daryklos veikloje ir prisidėjo prie daryklos augimo sėkmės.
Aludarystės tradicijos tęsiamos ir šiandien, nepamirštant ankstesnės šlovės, o alus plačiai parduodamas ir už Vokietijos ribų.
Man pavyko paragauti tris šios daryklos alaus rūšis.
Aktien Original 1857
Alus, gaminamas bravoro garbei. Panašiai, kaip „J.W.Reincke“, kurį gamina „Švyturys“. Tai Dortmunder/ Export lager stiliaus alaus, turintis ABV 5,3%
Alus yra šviesios aukso spalvos, labai skaidrus, su vidutine, balta puta. Vidutinės karbonizacijos ir be priekaištų išvaizdai.
Aromate juntamos neryškios pilsnerio salyklo, biskvito, šviežios citrinos ir minerališkos natos. Kiek vėliau, kartu su apynių aromatu galima pajusti ir maltų pipirų kvapus.
Skonis tvarkingas, sausokas, su išraiškingu lengvu apynių kartumu, kurį papildo aliuzija į citrinos žievelę, kriaušes ar panašų fruktozinį saldumą.
O kūno mažoka. Taip, tai lengvai geriamas ir tinkamai karbonizuotas alus su neilgu poskoniu. Labiau tinkamas gerti karštą vasaros pavakarę, bet ne žvarbaus rudens metu.
Tvarkingas komercinis dortmunderis, savo vokiškoje tvarkoje turintis komercinio nuobodumo. Geras, bet ne pribloškiantis.
Aktien Zwick’l Kellerbier.
Zwickel/Keller stiliaus alus, turintis ABV 5,3%
Lengvai drumstos išvaizdos, gintaro spalvos alus su balta ir patvaria puta.
Aromate juntamas salykliškumas, skrudintos baltos duonos aromatas, lengvos apynių natos. Putai sumažėjus juntamos ir mielių aromato užuominos.
Skonyje juntamas santūrus saldumas su lengvomis rūgštelės – apynių kartumo užuominomis. Skonis harmoningas, subalansuotas, poskonis vidutiniškai – trumpas.
Gomurys yra vidutiniškai – lengvas, karbonizacija gana žema.
Stiliaus aprašyme sakoma, kad toks alus yra „lagerių pasaulio“ atsakas tikriems šviesiems eliams. Man sunku būtų lyginti šiuos du stilius, tačiau ragautas alus yra vertas dėmesio.
Landbier.
Munich dunkel lager arba Miuncheno dunkel stiliaus alus, turintis ABV 5,4%.
Tamsi ir daili lazdyno riešuto kevalo alaus spalva su balta, kremine puta.
Aromatas dosnus skrudintos tamsios duonos kvapų su figų ir raudonųjų serbentų užuominomis.
Skonis turtingas kremiškų riešutų, bananų duonos ir žoliškų apynių puokšte.
Skonis sklandžiai pereina į gerai skrudintų pupelių kavos ir degintos karamelės poskonį.
Nors alus tamsus, tačiau netikėtai lengvas, kremiškas, saikinga karbonizacija nesuteikia perteklinio sausumo. Alui šylant ryškėja kremiškumas.
Guodžiantis alus, man patikęs labiausiai iš šios ragautos trijulės.
Netikėta atgaiva mano akims ir skonio receptoriams, aptikta visiškai netikėtoje vietoje. Vasarą „šlifuodamas“ tinklinių prekybos centrų lentynas bodėjausi konservatyviu asortimentu ir naujienų stygiumi. Ir še tau – patys rado, nutarė importuoti. Malonu. Teks važiuoti vėl ir ragauti kitas naujienas. Dar menkai domėjausi, tačiau kiti pavyzdžiai supilstyti į netradicinio dydžio alui – 0,7l talpos butelius.
O šiam kartui tiek. Nuotraukos iš alaus gamintojo svetainės, ir vertinimų balais šį kartą nebus. Nuotaika ne ta ir man trūksta objektyvumo.
Jei tiksliau – tai kaip tame anekdote:
-Tu – kas?
-Geroji fėja.
-O kodėl su kirviu rankose?
-Nuotaika ne ta.
No Comment