Toks tūlas Skirmantas Tumelis manęs užklausė – ar ragavau šį (#subj) alų? Nu ne, neragavau… Juolab, kad pats IKI naujasis įvaizdis „Smetonos laikų ūkininkas į namus“ man dar buvo nematytas. Ir apskritai IKI retai lankausi. Žodžiu… Bet pažadėjau – ištesiu. Nusipirkau, parsivežiau – ragauju:
Kadangi grafomanija dabar madinga (čia A.Užkalnio, E.Nasevičiaus ir kitų plunksnos šmaikštintojų dėka taip sprendžiu) – pabarstysiu ir aš raidelių su įmantriais išvedžiojimais. Nuoširdžiai viliuosi, kad mano mokytoja, dėsčiusi kalbą ir literatūrą šių blevyzgų neskaitys ir labai ant manęs nepyks. Nes gi kartu ir alų verdu – jeigu bus pykčio, tai nurūgti gali.
Taigi – apie IKI. Nesu jų fanas. Net negaliu paaiškinti – kodėl – bet netraukia manęs pas juos. Duonelė jų skani (šviežiai kepta), daržovės šviežios. Bet vat kad viską pirkčiau – trūksta man kažko… Tad kai retai lankausi – matau ir pokyčius gan ryškiai. O IKI keičiasi, ir turiu juos už tai pagirti. Mano akyse IKI – vienas iš pirmųjų tinklų, kurie nustojo kovoti dėl kainos ir suprato, kad norint išlikti reikia kurti pridėtinę vertę. Stilių. Veidą.
Ir tai ką jie daro – man patinka. Gerbiu tuos, kas sukurė šią idėją ir ėmėsi įgyvendinti. Taip pat gerbiu įvaizdžio specialistus, kurie sukūrė „Smetonos laikų“ produktų linijos išvaizdą „IKI ŪKIS“. Tai – ne tik alus, tai ir sultys, arbata, medus ir t.t. ir pan. Labai subtiliai šiuo įvaizdžiu IKI nušaus kelis zuikius: produktus pirks ir tie, kas vertina kokybę, ir tie, kas „perka prekę lietuvišką“, ir tie, kas pamšę dėl ekologijos. Net ir tie, kas alpsta dėl mažų krautuvėlių Prancūzijoje ar Belgijoje. Bet norint pavergti ir šiuos – reikia į tą perdirbtą ekologišką popierių pakuoti ir mėsą ir bulves. Va tada traukinys judės nesustojamai. O kur dar „priekabų“ menas??? Skirtinga proga užrišk skirtingą juostelę (dabar rišama kanapine virvele) ir buvlių maišelis taps originalia dovana! Ir Kalėdos, ir blvės, ir ekologiška, ir išvaizdu ir praktiška, ir jokių atliekų – viskas suyra… WOW! Patiėkit – jie ant šitos bangos toli slys!
Taigi, paganius akis – link alaus šaldytuvo. YRA! Alus, dėl kurio atvažavau – yra. Jama… pala…. what??? O_o
Beveik 6Lt už 0.7L butelaitį.
Mielieji, o žinote, kad tiek kainuoja tikras Prancūziškas sidras? Tokiame pat butelaityje? Žinot? Gerai…. Nenuvilkit manęs 😉 Jamam butelį – ir link kasų.
Namuose statau butelį ant stalo, susidomėjęs skaitau etiketės užrašus. Subtilu, stilinga, primena senelių sodyboje rastus 1939m. „Ūkininko patarėjo“ numerius. Nurišu virvelę, išsiimu butelį. Chm… išpilstytas su prentezija į putojantį (gausiai angliarūgštės prisotintą) gėrimą. Stiklas tamsus, storas, toks ir rimtą slėgį atlaikytų. Pigus, iš kamštinio ąžuolo atliekų suklijuotas kamštis, vielutė persukta taip, kad rankomis atsukti ją sunku (mielieji, paderinkite įrenginius, jei apsuksite pora apivijų mažiau – kilputė bus didesnė, atsidaryt bus patogiau). Atsargiai nusuku vielutę – bijau, kad šaus. Ne… norint ištraukti kamštį tenka nemažai pavargti. O ištraukus pasigirsta tylus psst…. ir viskas 🙂 Didelė pretezija su menku rezultatu.
Pilu alų ir menu, kas parašyta ant maišelio: tamsiai rudos spalvos, švelnus, su tiršta puta. Su išskirtiniu kvapu ir vos juntamu apynių aromatu. Ilgai brandintas, nefiltruotas.
Su puta apgavo: puta skysta, greit išnykstanti. Spalva ruda – čia neapgavo. Uodžiam. Dar… dar…
„Išskirtinis kvapas“ – tai karamelinio salyklo perteklius. Apynių išties yra, bet kažkur giliai, toli ir labai nežymiai. Mat karamelinis salyklas valdo. Ech… imu suvokti koks bus skonis….
Gurkšnis, dar vienas….. karamelės daug. Apynių mažai. Kūno irgi trūksta. O vat poskonis – manlonus. Primena deginto cukraus ledinukus, kuriuos vaikystėje pirkdavom per atlaidus prie bažnyčios. Keista tai, kad poskonis beveik kartesnis už patį gurkšnį.
Žinot, balandžio mėn. VAK susitikimo metu buvo diskusija – koks buvo „Švyturio žalio“ skonis? Tai vat jei paragausit šio alaus – beveik galit manyt, kad ragavot „Švyturio žalio“. Tik ABV reiktų kilstelt iki 6% ir IBU kokiais 5 – 10 punktų ir bus tip-top „Švyturio žalias“.
Bebaigiant šią apybraižą kažkodėl pagalvojau: reiktų butelaitį kitą pabrandinti mėnesiuką – kitą. Kažkodėl rodos, kad ir putos ir balanso reikalai pasitaisytų. Bet… bet ne už tokią kainą 😉
Mano geras bičiulis Gintautas Jašinskas yra sakęs: kartais juokingai atrodo, kai vyno rūsio įranga būna prašmatnesnė ir brangesnė už jame saugomą vyną.
Kad ir kaip būtų liūdna – čia kaip tik toks atvejis. Mielieji, atsisakykit pompastiško butelio, brangaus kamščio, ir maišelio, į kurį butelis dedamas ranka ir užrišamas virvele. Sumaketuokit dailią etiketę ant rudo „HBH“ butelio ir numeskit 2lt nuo litro. Tada gaminkit jo daug ir jį pirks. Ir aš pirksiu. Mat kainuos jis tuomet 2,5Lt plius užstatas už butelį. Va tada – tikrai pirksiu. Ragausiu, gersiu, draugus vaišinsiu ir gal net brandinsiu sportinio intereso genamas.
O dabar – dabar ne… va jei kas nors skirs į Ukrainą ir vėl manęs paklaus: ką vietiniams alaus mėgėjams nuvežti kaip Lietuvos alaus pavyzdį – tikrai rekomenduosiu šį alų. Dailu, skoninga, subtilu.
Ir dar smagu tai, kad parduotuvėse atsiranda alaus. Tegul ir nepigaus, bet – jau gertino.
Tai kad toj pacioj FR ir B alaus ir kainuoja daugiau uz sidra. Nesupratau tos nusistebejimo vietos :/
[…] Dar vienas alus, iki šiol neminėtas TA puslapiuose – Iki Ūkio alus, verdamas novatoriškomis naujienomis vis nustebinančiame Kupiškio bravore ir randamas minėtuose supermarketuose “Gurmanų” šaldytuvuose. Gražioje pakuotėje, belgiško alaus butelyje, laikomas alus yra tipiško Aukštaitijos bravorų tamsiesiems balanso, skoniu labiausiai primena galbūt Kupiškio “Šventinį” – tačiau bravoro atstovai patikino, kad tai kitas, atskiras receptas. Pirmasis šį alų apžvelgė Regis. […]
Prastas kamščio atidarymas šiam buteliui yra užprogramuotas. Juk tai – putojančio vyno butelis ir kamštis. O putojantis vynas vėsinamas ne šaldytuve, o kibirėlyje su ledu. Trumpa citata:
„Tolygiai ir butelio „kūną“ ir kaklelį vėsinantis šaldiklis apsunkina kamščio ištraukimą, nes sumažėja natūralaus kamščio teplumas, leidžiantis jam švelniai išslysti iš butelio. Šaldiklyje laikyto butelio kamštis prilimpa prie stiklo sienelių, tad tenka panaudoti jėgą. Būtent dėl to Šampano gamintojai nerekomenduoja savo kūrinių šaldyti šaldytuve, juk ledo kibirėlyje patalpintas putokšlio butelio kaklelis tiesiogiai nesiliečia su ledu!“
Kamščiatraukis ir man ėjo į trasą. Nes tas bajeris kai kamštį tiesiog stipriai lankstai į šonus nepavyko, nulūžo. O alus tai pasirodė beveik super. Labai skonigas. Netgi atrodo kaip bačkoje pasibuvojęs, duok dieve tokį visada turėt po ranka. Tiesa, ragavau jį po Kalnapilio Dubble, tai supraskit mane teisingai 🙂 O putos nebuvimas man nemaišo, gal tik siutina klaidinga info ant įpakavimo.
neragavau, bet manau tai galėtų būti tas pats Butautų dvaro alus.
Teko ir mums „Ūkio“ ragauti. Kiek pamenu, tas maišelis iškėlė didelius lūkesčius, o paragavus liko dviprasmiškas jausmas – kaip ir kažkas yra, bet… puta tikrai skysta, kūno mažoka. Tiesa, su kamščiu irgi teko pavargti – berods kamščiatraukis į trasą ėjo, nes pats kamštis nulūžo. Idėja nebloga, bet išpildymo dar trūksta.
Taip ir nesupratau nieko…Tai skanus ar ne?:-) Retorinis klausimas, jau supratau kad mano NEmėgstamas lietuviškas karamelinis vyrauja…Visai smagu paskaityt 🙂
Tokio butelio savaikaina, spėju, apie 2 litai +/-, labiau gal +
Turiu didelį įtarimą, kad Tamsta ragavote "Kupiškėnų šventinis alus"… labai "sėkmingai" pakištą po kitu rūbu….
Duok dieve aš klystu….
Aš nesu ragavęs „Kupiškėnų šventinio“, bet nenustebčiau, jei taip ir nutiko 😉
Heh… Grafomanija ta… Daug žodžių, o esmė pabaigoje trys eilutės 🙂
Dėl kainos sudedamųjų abejoju, t.y. maišelis ir šikšnelė man regis – kaip tik taupumas – nereikia etikečių klijavimo linijos jamt. Buteliai beveik standartiniai – neturėtų būti labai brangūs. Visas brangumas tamsiame stikle. Bet gyvam alui tamsus stiklas kaip ir "must have". Va čia kaip tik prisimenu "Kanapinį", katras pilstomas į skaidrų stiklą – man tai neatrodo labai gera mintis…
Tamsus stiklas – kaip tik piguva. Jį galima gaminti iš duženų. Skaidrus ir žalias – jau prabangiau.
Anyway, kiek Lietuvoje yra pilstymo į tokio tipo butelius linijų? Viena? Dvi? Be Alytaus ir Anykščių – kas dar pilsto?
O tai reiškia, kad buteliai – neapyvartinė tara. Kiek tai kainuoja? Yra erdvės kainų korekcijai. Tikrai yra.