Štai jau beveik metai, kaip aš verdu savo, naminį alų. Prisiminęs kokia buvo pradžia, ir dabar bendraujant su žmonėmis, besidominčiais alumi, suprantu kiek mažai informacijos yra tiems, kas norėtų virti savo alų. Nežinojimas kuria baimes, atsiranda įspūdis, kad alaus virimas – tai sudėtingas, komplikuotas procesas, kuriam reikia specialios įrangos, priemonių, žinių ir patalpų.

Būtent dėl šios priežasties aš naminio alaus virimą atidėliojau daugiau kaip keletą metų. Buvau ragavęs naminio alaus, norėjau virtis pats, tačiau žinių stoka vis priversdavo atidėti šį darbą. Tačiau vieną dieną pasrįžau, investavau šiek tiek pinigėlių į įrangą, pabandžiau ir… pavyko! 🙂 Mane apėmė didelis džiaugsmo ir pasidižiavimo jausmas – ir aš galiu virti alų!

Šiandien aš visiems galiu drąsiai pasakyti: kievienas gali pasigaminti savo, naminio alaus. Ir alaus gamyba nėra sudėtingas ar komplikuotas procesas. Reikia trupučio žinių, keleto įrankių ar priemonių ir krislelio meilės bei kruoštumo. Ir aš pažadu – Jums tikrai pavyks! O tam, kad visas savo alaus gamybos procesas būtų aiškesnis – čia rašysiu seriją straipsnių, kuriuose dalinsiuosi savo ir visos atvirasalus.lt bendruomenės patirtimi. Tikiuosi, kad mano patirtis padrąsins ir paskatins Jus lengviau pradėti šio jau šimtus metų gaminamo ir ilgametes tradicijas bei begalinę rūšių įvairovę turinčio gėrimo gamybą. 


Visų pirma – kas yra alus? Alus – tai silpnas, natūralios fermentacijos alkoholinis gėrimas. Todėl visa ši ir toliau pateikiama informacija yra neskirta neplinamečiams. Gamindami ir vartodami savos gamybos alų elkitės atsakingai ir laikykitės įstatymų. Nepiktnaudžiaukite alumi – jis, kaip ir kiti alkoholiniai gėrimai, gali sukelti priklausomybę. 


Alaus gamybai privalomai naudojami keturi ingridientai: vanduo, salyklas (arba jo ekstraktas), apyniai ir mielės. 

Norint pasigaminti savo, naminio, alaus Jums nebūtina turėti specialių patalpų ar brangios įrangos. Tam, kad pasigaminti savo alaus pradžioje Jums pilnai pakaks namuose esančios virtuvės (kurioje pagrinde bus naudojama tik vandens čiaupas, kriauklė ir viryklė) bei įrangos, kurią aš nusipirkau vos už du šimtus litų. 

Apie kievieną alaus gamybos procesą, įrangos dalį ar jos panaudojimą ateityje parašysiu daugiau ir detaliau. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu tik pagrindinius etapus, prcoesus ir įrangą, kurių užteks naminio alaus gamybai.

Alaus gamyba vyksta šia tvarka: įsigijamoms reikiamos medžiagos (geriausia – pagal iš anksto turimą receptą), alus yra salinamas (šis etapas praleidžiamas, jeigu nenaudojamas salyklas, o iškart naudojamas salyklo ekstraktas, kurį profesionalūs aludariai pagamina gamyklose), vėliau alus yra verdamas, aušinamas, nukošiamas, fermentuojamas, išpilstomas ir brandinamas.

Pradėkime nuo įrangos. 

Visų pirma Jums reikės didelio puodo, kuriame alus bus salinamas ir verdamas. Tam tiks bet kuris nerūdijančio plieno, aliumininis ar emaliuotas puodas. Jo talpa turėtų būti bent 19L. Aš pats šiuo metu naudoju 24L talpos emaliuotą puodą, kurį pirkau prekybos centre:

Dar reikės išvirtą alų fermentuoti. Tam reikia fermentavimo indo. Paprasčiausia tokį indą įsigyti specializuotoje alaus reikmenų parduotuvėje. Savo pirmąjį fermentavimo indą nusipirkau internetinėje parduotuvėje www.savasalus.lt

Jeigu fermentavimo indą pirksite šioje parduotuvėje – tuomet verta iškart pirkti pradedančiojo aludario komplektą „BREWFERM

Kartu šiame komplekte Jūs gausite ne tik fermentavimo indą, bet ir kitus reikiamus įnagius:
Oro vožtuvą ir kranelį, skirtą alui supilstyti į butelius;
Mentelę maišymui (t.y. maišyklę);
Uždarytuvą "GRETA" ir 100 kamščių alaus buteliams uždaryti;
Šepetį buteliams plauti ir specialų valiklį, skirtą fermentavimo indo ir butelių dezinfekavimui.

Papildomai verta įsigyti termometrą, kuriuo bus matuojama alaus temperatūra.

Išvirtą ir susifermentavusį alų reiks išpilstyti, uždaryti ir brandinti. Tam, pradžioje, paprasčiausia naudoti 0,5L talpos stiklinius alaus butelius. Jie nesudėtingai ir švariai išsiplauna, sėkmingai išlaiko anlgiarūgštės slėgį, kuris susidaro butelyje alaus brandinimo metu ir yra tinkamas daugkartiniam naudojimui. Išgėrus alų pakanka butelį švariai išplauti, išdžiovinti ir naudojant naujus kamštelius – vėl į jį pilstyti alų. Ilgainiui alaus išpilstymui ir brandinimui galėsite naudoti ir kitokią tarą: metalines statines, didesnės talpos stiklinius butelius ir pan. Tačiau pradedant savo alaus gamybą nėra prasmės investuoti didelius pinigus. Paprasti buteliai kuo puikiausiai Jums tiks.

Taigi, sukaupkite ar įsigykite 40vnt. butelių – į juos supilstysite 20L alaus.

Visas įsigytas priemones ir įrangą kruopščiai išplaukite ir jei yra galimybė – dezinfekuokite, arba bent praskalaukite verdančiu vandeniu(išskyrus puodą). Tai padės išvengti alaus užkratų, kurie sugadina galutinį rezultatą. Apskritai gaminant alų stenkitės laikytis švaros – taip išvengsite nemalonių problemų, kuomet alus surūgsta ir sugenda. 

Tiek trumpai apie įrangą. 

Dabar pats metas įsigyti reikiamas žaliavas. 

Pirmojo alaus virimui praleiskite salinimo etapą – jis skirtas pažengusiems aludariams ir reikalauja papildomų žinių, įgūdžių ir įrangos. Salinimas – tai salyklo grūduose (dažniausiai – miežiniuose) esančio netirpaus vandenyje krakmolo apcukrinimas. Netirpus krakmolas tampa tirpiu cukrų ir dekstrinų mišiniu, kuris ištirpsta vandenyje. Pirmojo alaus virimui įsigykite skysto salyklo ekstrakto.

Salyklo ekstraktas nėra "milteliai alui gaminti". Taip pat tai nėra "chemija", "sintetika" ar kitoks baubas, apie kurį sklando mitai tarp alaus mėgėjų. Salyklo ekstraktas, tai profesionaliai gamykloje pagamintas salinimo metu gautas ir dehidratuotas (sutirštintas) produktas. Kitaip tariant tai – skystas koncentratas, iš kurio pašalinta didžioji vandens dalis ir paliktas maksimalus cukrų ir dekstrinų mišinys. Ryškiausias pavyzdys, atitinkantis salyklo ekstraktą yra kondensuotas (sutirštintas) pienas. Taip ir su skystuoju salyklo ekstraktu – jis yra "sutirštintas salyklas". 

Žemiau pateikiu savo sukurtą receptą, pagal kurį išvirsite paprasčiausią naminį alų.

Jums reikės: 

Apyniai į verdamą alų dedami du kartus – pirmasis kartas skirtas ilgesniam virimui, jis suteiks alui kartumo, antrasis – trumpesniam, jis suteiks alui apynių aromato.

Taigi, turime įrangą, turime žaliavas – galime pradėti gaminti pirmąjį alų. Pripilkite puodą 3/4 viso tūrio vandens ir dėkite ant viryklės, kad užvirtų. Užvirus vandeniui supilkite į jį skystą salyklo ekstraktą. Pilant ekstraktą į vandenį – maišykite mentele, kol ekstraktas ištirps vandenyje. Kitaip neištirpęs ekstraktas gali pridegti prie puodo dugno. Kad ekstraktas lengviau tekėtų iš indo – prieš tai jį pašildykite po karštu vandeniu kriauklėje. Nuo šilumos ekstraktas suskystės ir lengviau ištekės iš indelio. Supylus ir ištripinus vandenyje ekstraktą (jeigu reikia) – papildykite puodą vandeniu, kad iki puodo viršaus liktų atstumas per du – tris pirštus. Vėl užvirus puodui sumažinkite ugnį (stebėkite, kad atsiradusios putos neimtų veržtis per puodo viršų. Sudėkite pirmuosius 35g. apynių, puodą pridenkite ir palikite ramiai virti 45min. Praėjus šiam laikui įdėkite antruosius 20g. apynių ir airišką kerpeną. Kerpena dedama tam, kad surištų aluje esančius baltymus ir ilgainiui alus taptų skaidrus. Virkite dar 15min. Praėjus šiam laikui išjunkite ugnį ir nukelkite puodą nuo viryklės. Viskas – alaus virimo procesas baigtas. 

Dabar išvirtą alų reikia atvėsinti. Uždenkite puodo dangtį ir neškite alų vėsinti. Žiemą, kai lauke minusinė oro temperatūra, aš alų tiesiog išnešu į lauką ir paliekui keletui valandų – alus puikiai atvėsta. Galima nudengti dangtį – taip alus atvės greičiau, o užkrato tikimybė yra niekingai maža, nes šaltyje nėra parazitinių, galinčių pakenkti alui, bakterijų.

Vasaros metu puodą įstatau į vonią (taip taip, tą pačią, kurioje prausiatės) ir ją prileidžiu šalto vandens. Tokiame šalto vandens "baseine" įstatytas puodas taip pat atvėsta per pora valandų. 

Atvėsusio alaus temperatūrą pamatuojame termometru. Jeigu t neviršyja +25C – galime alų nukošti.

Alus nukošiamas tiesiai į paruoštą fermentavimo indą (išplautą, su jau įsuktu kraneliu). Aš alų košiu per koštuvą (sietelį – tokį tikrai turite virtuvėje) į kurį įklotas viengubas merlius. Alų reikia nukošti tam, kad neliktų apynių ir kerpenos likučių. Be to, košiant alų jis neblogai įsiaeruoja – prisiotina deguonimi. Tai palengvina mielių darbą fermentacijos metu.

Nukošus alų pasižiūrime į ant fermentavimo indo esančią skalę – joje parodyta kiek alaus yra inde. Jeigu alų virėte mažesniame, nei 24L puode, tuomet alaus gali būti mažiau, nei 20L. Nieko baisaus – trūkstamą kiekį papildykite šaltu vandeniu. 

Nuneškite femrnetavimo indą ten, kur jis niekam netrukdys (sandėliuką, ar kitą vietą, kur aplinkos t artima kambario t; nereikia fermenterio nešti į rūsį, garažą ar specialia statyti prie šilumos šaltinio – užteks paprastos, ramios vietos). Atkirpkite pakelį su mielėmis – viduje bus sausos, smulkios granulės. Šias granules tolygiai išberkite ant alaus paviršiaus. Nieko maišyti nereikia – tegul granulės ir plaukia sau. Uždenkite sandariai dangtį, į centre esančią skylutę įdėkite vandeniu užpildytą oro vožtuvą (toks skaidrus lenktas vamzdelis). Jo nereikia pripilti pilno – užtenka pripilti iki nurodytis ribos (ją rasite ant šono). Ir viską palikite – dabar prasideda sekantis alaus gamybos etapas: fermentacija.

Fermentacijos metu sausos mielės atgis ir ims fermentuoti alų. Kalbant liaudiškai – aluje esantį sukrų jos pavers alkoholiu. Fermentacija truks 5-7 paras. Jos metu per oro vožtuvą kils burbuliukai – vožtuvas burbsės gana aktyviai. Nelieskite, nedarinėkite indo – tegul alus ramiai fermentuojasi (rūgsta) 7 paras. 

Po šio laiko pasiruoškite alaus butelius, susiraskite kamštelius ir uždarytuvą. Į kievieną alaus butelį įberkite pusę arbatinio šaukštelio (be kaupo) cukraus – jis bus reikalingas savaiminei karbonizacijai (angliarūgštei) butelyje susidaryti.

Iš fermentavimo indo išimkite oro vožtuvą, o patį indą atsineškite pilstymui. Per apačioje esantį kranelį suspilstykite alų į butelius. Aš pilstymui naudoju ant kranelio užmaunamą vamzdelį, skirtą alaus supilstymui. Taip alus išpilstomas patogiau, paprasčiau ir tolygiau.

Išpilsčius alų butelius užkimškite kamšteliais ir parą laikykite kambario aplinkos temperatūroje. Šio laikotarpio metu aluje pasigamins angliarūgštė, kuri "užgazuos" alų, suteikdama jam putą ir charakteringus burbuliukus.

Štai ir viskas. Liko sunkiausias etapas – brandinimas. Brandinti (jei tik yra galimybė) geriausia vėsioje +5C…+13C aplinkoje. Blogiausiu atveju tiks ir šaldytuvas ar vėsesnis namų kampas. Brandinimo metu gerėja alaus skonis. Alus skaidrėja, įgauna solidesnė spalvą, apynių skonis labiau sudera su alaus skoniu į vieną visumą. Brandinamas alus 3-4 savaites.

Po 3 savaičių (jeigu brandinote gana šiltai) – įdėkite butelį į šaldytuvą ir leiskite jam pora valandų atvėsti. Tuomet atsikimškite ir ragaukite savo pirmąjį alų. Alus turėtų gautis gintarinės spalvos, sausokas, su juntamu apynių aromatu ir lengvu kartumu. Turėsite paprastą, gaivų elį. 

Skanaus!

Kitame straipsnyje papasakosiu kaip pagerinti savo verdamą alų, suteikiant jam naujų skoninių ir aromatinių bruožų.

 

Papildoma informacija: vaizdinė medžiaga "Kaip išsivirti naminio alaus iš salyklo ekstrakto"