Alaus mėgėjams auga pilvas. Aksioma, kurios niekas neketina neigti.
Tačiau ne visiems alaus mėgėjams auga pilvas. Esu matęs tokių „dviračių“, kad net nepasakytum, jog šis žmogus yra alaus mėgėjas. Tai kame priežastis? Kodėl vieniems auga „alaus pilvas“ o kitiems – ne?
Radau trumpą ir aiškų medikės atsakymą:
„Alaus pilvas“ formuojasi ne dėl poodinių, o dėl visceralinių riebalų kaupimosi. Taip gali nutikti vartojant kai kuriuos vaistus. Jeigu jis auga ne nuo alaus, reikia ištirti dėl metabolinių ligų. Jeigu auga nuo alaus vadinasi geriančiojo organizmas nelabai susitvarko su aluje esančiomis kalorijomis ir aktyviomis medžiagomis (ne tiek pačiu alkoholiu, kiek tomis, kurios mimikuoja pačio organizmo biologiškai aktyvius junginius (ypač aluje tokie „veiklūs“ fitoestrogenai) – pavyzdžiui žmonės vartojantis naminį alų pilvuką užsiaugina greičiau, nes tas alus yra labiau „alus“ nei parduotuvinis, kuris kartais chemiškai yra labiau alaus skonio alkoholinis gėrimas. Kartais pilvo augimas sulėtėja žmogui pakeitus geriamo alaus rūšį). (C) Enorca.
Va taip va. Prasikalė alaus pilvukas? Dabar jau žinote ir priežastis.
The similarities, at molecular level, of estrogens and phytoestrogens allow them to mildly mimic and sometimes act as antagonists of estrogen.[1] Phytoestrogens were first observed in 1926,[1][4] but it was unknown if they could have any effect in human or animal metabolism. In the 1940s, it was noticed for the first time that red clover (a phytoestrogens-rich plant) pastures had effects on the fecundity of grazing sheep.[1][5] Researchers are exploring the nutritional role of these substances in the regulation of cholesterol, and the maintenance of proper bone density post-menopause. Evidence is accruing that phytoestrogens may have protective action against diverse health disorders, such as prostate, breast, bowel, and other cancers, cardiovascular disease, brain function disorders and osteoporosis,[1][5][6][7] though there is no evidence to support their use in alleviating the symptoms of menopause.[8]
https://en.wikipedia.org/wiki/Phytoestrogens
Kažkada šiek tiek gilinausi įfitoestrogenų poveikį: http://tikrasalus.lt/2009/08/13/samokslo-teorija-arba-karti-tiesa-apie-alu/
„jeigu nėra kam(riebalams) atsidėti vienur ar kitur,“ tada taip, bet jei yra, o juk yra, nebadaujam gi, tuomet gali jie atsidėti, arba gali neatsidėti, o tai jau priklauso nuo kalorijų bei žmogaus tipo
Jie negali atsidėti arba ne. Tik angliavandenių pavidalu greitam energijos sunaudojimui, raumenyse ir kepenyse žmogaus organizmas gali saugoti riboto dydžio kiekius, todėl perteklius yra verčiamas į riebalus ir pakuojamas į atsargas. Jeigu perteklius – atsideda, jeigu balansas – neatsideda, jeigu trūkumas – atsargos pradedamos naudoti. Taigi ne „alaus pilvukas“, o persivalgymo ir nejudrumo pilvukas.
kalorijos net labai nevienodos, tai tik energijos išraiška, o pats produktas, iš ko jos gaunamos, gali būti labai skirtingas ir organizmas skirtingai reaguoja. pvz mediena turi daug kalorijų, bet nuo skiedrų tikrai nenutuksi, arba skirtingi angliavandeniai pasisavinami skirtingu greičiu, dėl to vienu variantu spėji juos sudeginti ir jautiesi sotus, o kitu – staigiai „sukraunami į saugyklas“, jautiesi vėl alkanas ir valgai
Runce, energijos išraiška ir yra visa vienoda, jos šaltiniai skirtingi. Ką tu pats ir sakai. Bet jeigu nėra kam(riebalams) atsidėti vienur ar kitur, visai nesvarbu ar tu geri alų, ar ne – riebalai nesikaups.
O dabar kaip yra iš tikrųjų. Mityba ir fizinis aktyvumas kur kas labiau įtakoja pilvuko buvimą nei alaus gėrimas.
Visas viršsvoris yra pasekmė santykio kalorijos in vs kalorijos out.
Tačiau jų „nusėdimas“ priklauso nuo „kalorijos in“ pobūdžio. Todėl alaus dėka riebalai nusėda ne kur kitur pilvo srityje.
Manau, kad „kalorijos in“ visos vienodos. Turi reikšmę konkretaus žmogaus medžiagų apykaitos ypatumai ir kalorijų balansas. Mano nuomone, „alaus pilvukas“ yra šnapsistų FUD’as prieš alų.