Baigiasi 2013 metai. Kokie jie buvo lietuviško alaus pasaulyje? Spalvingi, kupini naujovių ir nuoseklaus tradicijų tęstinumo.

Metai prasidėjo geromis naujienomis – atsidarė baras „Špunka“, kurio savininkai parodė lietuviams, kad alaus baras gali būti originalus ir jaukus. Jame pasipylė alaus naujienos, kurios gimė komerciniam bravorui bendradarbiaujant su naminiais aludariais. Taip pasaulį išvydo „Gutstoutas“ ir „Humulupu IPA“. Ši naujienų virtinė tesėsi visus metus, juos užbaigdama naujausia alaus rūšimi „Dubults“.

dubults

 

Privalau paminėti ir kitą sėkmingą naminių aludarių bendradarbiavimo su komerciniu bravoru pavyzdį – alus „Licorne“, savo stiliumi puikiai atitikęs pasirodymo laiką.

licorne

 

Nors tai buvo tik pirmieji žingsniai, tačiau jie nudžiugino ir įkvėpė vilties, kad mūsų besitraukiančioje alaus rinkoje gims nauji projektai ir naujos alaus rūšys, tuo nudžiuginant alaus mėgėjus.

Naujienų turėjo ir didieji komerciniai bravorai. Iš ryškesnių – „Švyturio“ metų startas su „Old port ale“, kuris papildė tradicinę kolekciją, vėliau „Keltų alus“, garsiai nuskambėjęs „20 statinių“ projektas ir tyli, bet smagi naujiena – „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ pirmosios trys alaus rūšys.

„20 statinių“ daugiau gali ir nebūti, mat „Švyturio“ atstovas patvirtino, kad šiose statinėse alus daugiau nebus brandinamas: jos jau atliko savo darbą ir papildomai dezinfekuojamos nebus. O nedezinfekuotos naudojimui netinkamos. Taigi šiuo metu statinės yra sukrautos į sandėlį ir laukia savo tolimesnio likimo. Gal būt jose kada nors bus brandinamas lambic’as. O gal jos tiesiog taps patalpų dekoracija. Šiandien to niekas nežino. Tačiau yra aišku, kad „Raudonų plytų dirbtuvės“ vystys pradėtą veiklą ir jau dabar aišku, kad ateinančiais metais sulauksime naujų alaus rūšių.

„Utenos alus“ taip pat buvo ryškūs metų pradžioje. Prieš prasidedant vasarai jie surengė pirmąjį „Nacionalinį alaus egzaminą“, kurį laimėjusi mergina iškeliavo į Londoną pasiklausyti profesionalių aludarių mokslų, o parvažiavusi metė ankstesnį gyvenimą ir pasuko į alaus verslą. Kaip jai seksis pamatysim ateityje. O kol kas linkime sėkmės.

Kita, gana ryški, „Utenos alaus“ partizaninė akcija buvo Andriaus Užkalnio istorijos koks geras yra „Utenos alus“ ir kaip jo produkciją ja gera gerti. Ar tai buvo paties Andriaus užmojis eilinį kartą pakiršinti internautus, ar delikačiai suplanuota partizaninė reklamos agentūros akcija – iki šiol nėra žinoma. Ir nebus žinoma, o ir ar svarbu? Reiškinys buvo pastebėtas, vadinasi tikslas – pasiektas.

Dar kurį laiką sukosi „Utenos alaus“ reklaminė kampanija, neigianti aludarystės mitus ir deklaruojanti skaidrią kokybę. Tačiau rudeniop viskas ėmė rimti ir tyliai sustojo. Matyt reklaminis biudžetas baigėsi.

Bet kuriuo atveju šios dvi daryklos savo matomumu ryškiai pralenkė artimiausius konkurentus. „Kalnapilis“ tesugebėjo išplėstine forma papasakoti apie naują alų „Kalnapilis Grand select“, o kiti didieji bravorai viešoje erdvėje buvo matomi tik epizodiškai ir kukliai.

Gal būt jie tikėjosi, kad krizė jau baigėsi ir be didesnių pastangų alaus vartotojai pirks alų neribotais kiekiais. Prognozės nepasiteisino. Tada vienos daryklos vadovas pareiškė, kad alus kaip kategorija, yra pasenęs, kitas – kad nėra čia ko investuoti į reklamą, mat alų ir taip gerai geria. Dar kiti – tylėjo be aiškesnės nuomonės. Šio reiškinio pasekmė – kainų karas geltonose etiketėse, kuris tebevyksta iki šiol. Vakar buvau toje, kuri ne apie viską pagalvojo – geltonų etikečių prie alaus daugiau, nei baltų. Taigi.

Kad alaus rinka traukiasi parodė ir statistiniai duomenys. Antai metų pabaigoje buvo paskelbtas faktas, kad Lietuvoje lyginant su 2009m. dabar alaus ir su juo susijusioje pramonėje dirba 13,7% darbuotojų mažiau. Tuo tarpu Europos alaus reikalus tvarkanti komisija kukliai pastebėjo, kad europiniu mastu su alumi ir alaus pramone susijusiose darbo vietose dirba kas dešimtas europietis, ir kad alaus pramonė yra reikšminga ekonomikos dalis.

Tai aišku visiems, išskyrus Lietuvos valdininkus. Jų galvoje tarakonai nuosekliai tebesipyksta ir šių pykčių apraiškas matome protu nepaaiškinamais rezultatais.

Metų pradžioje įsigaliojo įstatymas, kuris neva kovos su girtuoklyste ir bambaliais. Įstatymas draudė pardavinėti alų didesnėje, nei 1L PET pakuotėje ir stipresnį nei ABV 7,5%. Kodėl 2L PET pakuotė yra blogai, o 1L – dar „nieko tokio“ niekas paaiškinti nesugebėjo. O su alkoholiu sukovoti irgi nepavyko. Tie, kam svarbiausias „stiprumo/kainos“ santykis mikliai persimetė prie spirituoto vyno lentynų. Ir iki šiol tebegeria „vaisiuką“, kurio ABV yra 13%, o kaina už 0,7L PET butelį nesiekia ir 3Lt.

Tiesa, nepragyvenus ir metams šį draudimą teko atšaukti, mat išlindo ne tik idiotiškų sprendimų pasekmės, bet ir grėsmė baudoms iš ES pusės. O gi negražu, jei pirmininkauti besiruošianti šalis dar ir baudų iš ES gautų…

Įstatymą teko dalinai koreguoti. ABV ribojimus nuėmė, bet PET – paliko. Nes už PET dar niekas pirštu negrasino. Taip ir kovojam su bambaliais, pamiškes sėdami ne 2L rudomis, o 0,75L žalios spalvos buteliais. Pažanga gi.

Neatsiliko ir kitos valdininkų gvardijos. Galvą vėl pakėlė VNTAKD, pradėjęs dalinti baudas, o ilgainiui iš rinkos liepęs pašalinti tokias alaus rūšis kaip „AC/DC“. Reklama, matote, užkliuvo.

O KT (ne, ne teismas – konkurencijos tarnyba) pasistengė, kad aludariai nutrauktų savo „Garbės kodeksą“. Nes raštiškas susitarimas negaminti stipresnio alaus jiems pasirodė karteliniu. Vėl pakvipo baudomis. O KT, kaip žinia, sumomis nesismulkina – kai kerta, tai iš peties.

Bet na ne viskas buvo blogai. Labai šaunus renginys buvo „Aludarių taurė“. Į parduotuvių lentynas atkeliavo įvairių smagių importuojamo alaus naujienų. „Šnekutis“ baiginėja įrengti trečią savo barą. Šis bus didesnis ir ryškesnis už pirmuosius du.

Buvo visko. Ir gero ir nelabai. Ko buvo daugiau – priklauso nuo to, ką esi linkęs pastebėti. Aš tenoriu palinkėti daugiau šviesos valdininkų galvose, daugiau idėjų aludarių bravoruose ir daugiau naujų, įdomių alaus rūšių rinkoje.

Man šie metai buvo „pirmųjų kartų“ metai. Pirmas apdovanojimas už savo virtą alų, pirmas projektas, susijęs su aludaryste, pirmas rimtas naminės įrangos atnaujinimas ir modernizavimas. Ir pirmi metai, kai šį blog’ą aplankė tiek daug skaitytojų.

Ačiū Jums, kad visus šiuos metu skaitėte šį blog’ą, kurį kuriame Gytis ir aš.

Ramių, gražių ir jaukių Jums švenčių, mielieji!