Simbolinės funkcijos

Visose visuomenėse alkoholiniai gėrimai naudojami kaip galingas ir įvairiapusis simbolinis įrankis, įgalinantis socialinio pasaulio konstravimą ir valdymą. Tarpkultūrinių tyrimų rezultatai atskleidė keturias simbolines alkoholinių gėrimų panaudojimo paskirtis:
1. Kaip socialinių renginių etiketė, apibrėžianti šių renginių pobūdį;
2. Kaip socialinio statuso indikatorius;
3. Kaip priklausomybės grupei demonstravimas;
4. Kaip lyčių atskiriamasis bruožas.

Yra įtikinančių istorinių ir šiuolaikinių įrodymų, parodančių, kad „užsienietiškų“ gėrimų priėmimas į kultūrą, reiškia ir tos kultūros alkoholio vartojimo įpročių ir požiūrių perėmimą. Tai neturi nieko bendrą su paties gėrimo savybėmis – kai kuriose kultūrose alus yra asocijuojamas su viešosios tvarkos pažeidimais, o kitose su ramiu pasisėdėjimu su draugais.

Europoje, “prieštaringos”, šiaurietiškos gėrimo kultūros įtaka pietinėse vyno gėrimo kultūrose didėja ir tai yra susiję su galimai žalingais požiūrio ir elgesio pakitimais.

Istoriniai faktai rodo, kad bandymai pažaboti asocialius ekscesus, tariamai susijusius su „svetimais“ alkoholiniais gėrimais, naudojant drakoniškus apribojimus, gali baigtis tuo, kad naujas elgesys yra susiejamas su „geru“ įprastiniu alkoholiniu gėrimu, kas padidina alkoholio sukeltų problemų skaičių.

Kai kurios visuomenės atrodo mažiau paveikios užsienietiškų gėrimų įtakai negu kitos. Tačiau dabartinė alkoholio vartojimo kultūrų konvergencija, kai daugiau vyno sunaudojama anksčiau išskirtinai laikytose alaus ar stiprių gėrimų kultūrose, vis tik kol kas nebuvo pilnai lydima harmoningesio elgesio ir požiūrių perėmimo iš vyno kultūrų.

Alkoholio vartojimo vietos

Alkoholio vartojimas visose kultūrose yra socialinė veikla, ir daugelis visuomenių turi specialias vietas, kur žmonės praleidžia laiką kartu vartodami alkoholį. Tarpkultūriniai skirtumai atsispindi ir pačių alkoholio vartojimo vietų pobūdyje. Atviros ir tolerantiškos kultūros mėgsta atviras vietas vartoti alkoholį, o negatyvios ir “prietaringos” – labiau uždaras, mažiau matomas patalpas.

Tyrimai išskiria šiuos alkoholio vartojimo panašumus tarp skirtingų kultūrų:
1. Visose kultūrose alkoholio vartojimo vieta yra ypatinga aplinka ir atskira erdvė, turinti savo papročius ir vertybes.
2. Šios vietos dažniausiai yra socialiai integruojančios, egalitarinės aplinkos.
3. Pagrindinė alkoholio vartojimo vietų paskirtis yra socialinių ryšių skatinimas ir palengvinimas.

Pereinamieji ritualai

Visose visuomenėse alkoholis atlieka pagrindinį vaidmenį tiek svarbiuose, tiek ir kasdieniuose pereinamuosiuose ritualuose.

Tokiose kultūrose(pvz JAV ar JK), kur alkoholio vartojimas žymi perėjimą nuo darbo prie poilsio, tai yra asocijuojamas su darbo pabaiga ar darbo savaitės pabaiga, paprastai stebima daugiau su alkoholio vartojimo susijusių problemų. Kultūrose, kuriose alkoholio vartojimas yra integrali darbo ddienos dalis ir alkoholis gali būti vartojamas pažymint darbų pradžią (Prancūzija, Ispanija, Peru), stebima mažiau su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Perėjimas nuo tradicinio alkoholio vartojimo prieš darbą ar pietų metu šiose kultūrose gali būti nerimastingas ženklas, rodantis pokyčius link tokių alkoholio vartojimo požiūrių ir įpročių, kurie yra susiję su didesnėmis problemomis dėl alkoholio vartojimo.

Šventiniai ritualai

Alkoholis pasaulyje universaliai yra siejamas su šventimu, o alkoholio vartojimas yra esminis šventimo elementas.

Visuomenėse, pasižyminčiose prieštaringu ir morališkai pakrautu santykiu su alkoholiu (JK, JAV, Skandinavija, Australija), ‘šventimas’ yra naudojamas kaip alkoholio vartojimo pateisinimas. Visuomenėse, kur alkoholis yra morališkai neutralus kasdienio gyvenimo elementas (Italija, Ispanija, Prancūzija), alkoholis yra stipriai siejamas su šventimu, bet šventimas nėra naudojamas kaip alkoholio vartojimo pateisinimas.

Europos tyrimai

Nors ir Europos šalys yra tarp daugiausiai vartojančių alkholinius gėrimus pasaulyje, yra mažai socialinių ir kultūrinių alkoholio vartojimo aspekto tyrimų.

Dauguma nacionalinių ar tarpkultūrinių alkoholio vartojimo studijų Europoje yra tiria išimtinai kiekybinius ir epidemiologinius aspektus ir visai netiria socialinio konteksto ar alkoholio vartojimo kultūrinių rolių. Dauguma šių studijų taip pat yra vienareikšmiškai orientuotos į „problemas“ tiek, kad kartais neprobleminės šalys, tokios kaip Italija, nėra įtraukiamos į tyrimų apimtį. Tie keletas tikrai sociokultūrinių tyrimų buvo atliekami tik kaip nedidelės apimties nutolusių regionų etnografinės analizės arba nereprezentatyviose subkultūrose, o ne pagrindiniuose kultūriniuose kontekstuose.

Vienintelis šiuolaikinis sociokultūrinis darbas, tiriantis skirtingų Europos visuomenių alkoholio vartojimo kultūras yra Heath’s (1995) International Handbook on Alcohol and Culture. Nepaisant to, kad šis darbas yra pats informatyviausias iš šiuo metu turimų, atskiroms šalims jame yra skirta tik po 10-12 puslapių. Yra aiški didelio sisteminio socialinių ir kultūrinių alkoholio vartojimo aspektų Europoje tyrimo ir nuolatinio krypčių bei pokyčių stebėjimo būtinybė, ypač stebint kultūrų konvergencijos rezultatus.