Taip taip – bÅ«tent:) #katukai 🙂
Taip yra todėl, kad… apie ką mes čia? Na gi apie alų. Ir ne Å¡iaip kokį eilinį – britiÅ¡ką elį su visomis, aristokratiÅ¡kus laikus menančiomis, tradicijomis. Jis taip ir vadinasi „Robinsons Old Tom Strong ale“. O katukai todėl, kad jie Å¡io alaus įvaizdyje dalyvauja visur – pradedant alaus istorija ir baigiant valiÅ«kiÅ¡ku katuku ant kamÅ¡telio. Bet ne apie katukus noriu papasakot – apie alų.
„Old Tom“ turi tris rÅ«Å¡is, iÅ¡ kurių gavau pirkti dvi – su imbieru ir Å¡okoladu.

Originaliojo, deja, neradau. Tad ragauju kitus du. Pirmasis – su imbieru.  Pramoninis elis nėra dažnas svečias mÅ«sų parduotuvių lentynose  – Lietuva yra lagerių mėgėjų Å¡alis. Britų asortimentas taip pat nėra didelis. O dar su prieskoniais – apskritai retenybė…

Nekantriai apžvelgiu butelaitį ir pilu alų į taurę. Kol lėtai sėda vientisa, tamsaus kremo spalvos puta – smalsiai apžiÅ«rinėju buteliuką. Pilvotas tamsaus stiklo 0,33L talpos butelaitis padabintas dailia ir informatyvia etikete. Ant butelio nugarėlės galima pasiskaityti ne tik bravoro istoriją, bet ir sužinoti, kad Å¡is bravoras didžiuojasi 2009m. gautu „World best ale“ apdovanojimu. Oho! Rimtas pareiÅ¡kimas.

Kita maloni detalė – lentelė su iÅ¡ankstine informacija ko galima tikėtis iÅ¡ Å¡io alaus spalvos, aromato, skonio; pateikiama informacija apie kartumo ir saldumo lygius. Juntama pagarba detalėms. Kaži, kodėl Lietuvos bravorai nespausdina tokių lentelių? Juk vartotojui bÅ«tų lengviau rinktis dar neparagavus alaus… Kaži, tai iÅ¡prusimo ir tradicijų nebuvimo priežastis, ar ant lietuviÅ¡ko alaus butelių nebÅ«na tokių lentelių todėl, kad tiesiog nėra ką raÅ¡yti?

Puta susėdo ir galop visai iÅ¡nyko. Metas ragauti. Aromate juntamas ne tik imbieras – ryÅ¡kios čiobrelių ir liepžiedžių natos. Kadangi Å¡io alaus ABV yra 6% – dauguma mano kartos ragautojų gali prisiminti, kaip vaikystėje kvepėjo populiarusis vaistas nuo kosulio „pertusinas“. Spalva skaidri, daili, sodraus raudonmedžio paletės ribose.

Skonis visų pirma atrodo saldokas. Tikrai saldokas. Ir tik vėliau, link poskonio tvyksteli imbiero, baltojo pipiro, žolelių skoniai. Bet jie nepikti, tokie… kreminiai. Maloniai burną Å¡ildantis elis. Puikiai tinkamas Å¡iam Å¡altam laikotarpiui.

Antrasis ragaujamas elis su Å¡okoladu. Puta kiek blyÅ¡kesnė, o paties alaus spalva identiÅ¡ka prieÅ¡ tai ragautam. Gamintojas teigia kitaip – nesiginčysiu, bet ir savo nuomonės nekeisiu. IÅ¡vaizda bei putos patvarumas labai panaÅ¡Å«s. O Å¡tai aromatas jau visai kitas – skrudintas salyklas, karamelės natos. Nors gamintojas teigia, kad turėčiau jausti ir Å¡okoladą – aÅ¡ jo neradau. Gal per vėsų ragavau? O gal tas Å¡okoladas jau „iÅ¡blyÅ¡ko“? Na dar kiek paÅ¡ildžius jo natos atsirado. Bet ne to Å¡okolado, kurį perkame ir valgome dabar, o to, kurį anksčiau naudojo kaip glazÅ«rą pieniÅ¡kiems ledams „ant pagaliuko“. Toks nei Å¡okoladas, nei sviestas. Na o jau skonyje Å¡okoladas juntamas ryÅ¡kiai. Ir nors skonis yra pilnas bei turtingas, tačiau jis nėra sunkus. Ir tų ABV 6% visai nesijaučia. Ir poskonyje labiau juntami skrudinti salyklai ir kavos pupelės, nei apyniai. Gardumėlis!

Manau, kad šis alus turėtų patikti merginoms ir moterims. Na kuri moteris nemėgsta šokolado? O dar geriau šį alų naudoti merginų, teigiančių, kad nemėgsta alaus, gluminimui. Paiūlykit taurę ir lėtai mėgaukitės jos veide atsiradusia nuostaba. 😉

Ką apibendrinant galiu pasakyti? Man Å¡is alus patiko. Jis kitoks, įdomus, iÅ¡raiÅ¡kingas. Gal ir patiko todėl, kad jis nėra nuobodus. Rekomenduoju tiems, kas nespėjot iÅ¡sivirti savo alaus Kalėdoms. „Senojo Tomo katukai“ mandarinų, imbierinių sausainių ir Å¡okoladinių saldainių aplinkoje tiks labiau, nei… nei kiti populiariai rekomenduojami alÅ«s 🙂