Rodos klausimas primityvus ir paprastas. Kaip ir atsakymas: įdėti į indaplovę ir ji išplaus. Arba palikti žmonai (draugei, mamai, sesei, etc.) – ji išplaus.

Deja, ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Po to, kai paragauju, įvertinu ir aprašau naują komercinį alų – domiuosi ką kiti alaus mėgėjai apie jį parašė, kaip įvertino. Man įdomi kitų nuomonė, potyrių skirtumai. Dažniausiai randu tokius vertinimus „maža, netvari puta, alaus karbonizacija vidutinė – didelė“. Plačiau aprašantys prideda „nežinau kas ką sako, bet aš neradau tos putos“. Sutinku, yra alaus su prasta išvaizda. Tačiau didele dauguma atvejų tai būna ne alaus gamintojo, o… ragautojo problema. O tiksliau – prastai paruoštos degustacinės taurės problema.

Pažvelkite į paveikslėlį viršuje. Matytas vaizdas? Gal net dažniausiai matomas vaizdas? Nes gamintojas „padarė eilinį niekalą“? Ne. Tai jūs patingėjote ir gavote tokį rezultatą.

Kodėl tai svarbu, kaip to išvengti ir kaip tinkamai paruošti taurę alaus degustavimui? Apie viską – iš eilės.

Kodėl tai svarbu?

Nemaža alaus mėgėjų grupė nepelnytai nuvertina alaus putą. Sako, kad puta per daug sureikšminta ir jai skiriama pernelyg daug dėmesio. Yra ir tokių, kuriuos puta erzina – mat per ją neįmanoma „prisibrauti“ iki alaus aromato ir skonio. Tai yra didelė klaida. Puta, kaip ir alaus išvaizda yra svarbi ir neatsiejama alaus dalis. Rimti dėdės, aprašinėdami alaus stiliaus požymius atskirai aprašo putą ir karbonizaciją ne todėl, kad nori sublizgėti savo žiniomis ar serga grafomanija. Priklausomai nuo alaus stiliaus jam priklauso tam tikros konsistencijos puta. Didelė, maža, tvari, kreminė, porėta, balta – visokia arba jokia, priklausomai nuo stiliaus. Tačiau ji yra svarbi. Jau vien tuo, kad amžinos putos nebūna, ji nyksta, sproginėja ir iš savęs išleidžia alaus aromatą. Vieniems stiliams jį sustiprina, kitiems – šiek tiek prislopina. Kartais pirmam gurkšniui suteikia papildomą kremiškumą, kartais – jos nėra, idant ji nekeistų alaus. Ir tai ne vien estetiniai dalykai. Jeigu puta būtų nesvarbi – alus būtų pateikiamas dekantavus, tartum ilgai brandintas vynas: putos neliktų, karbonizacija sumažėtų o dekanteryje susikauptų visi alaus aromatai.

Beje, apie karbonizaciją. Vertinti alų, kuris ragaujamas iš netinkamai paruoštos taurės, taip pat neobjektyvu. Tinkamai paruoštoje taurėje angliarūgštė pasiskleis mažais, nežymiais burbuliukais, tuo tarpu netinkamai – trumpais, dideliais burbulais, ko pasekoje gausime kur kas sausesnį alaus skonį, nei jis yra iš tikrųjų.  Tad sutarkime: puta, tinkama karbonizacija ir tinkamai degustacijai paruošta taurė yra svarbu. Ir ne, tai nėra sureikšminta.

Kaip išvengti klaidų?

Štai čia jau paprasčiau: reikia tinkamai išplauti ir paruošti alaus taurę būsimam ragavimui. Netinkamai paruošta taurė visų pirma yra nešvari. Ji gali vizualiai akinamai blizgėti, tačiau vidinėje taurės pusėje esanti plėvelė sąveikoje su alumi sunaikina putą ir sudarko karbonizaciją. Plėvelės kilmė gali būti įvairi: indaplovės plovimo ar skalavimo priemonių likučiai, indų ploviklio likučiai. Riebalai. Net ir rankšluostis, kuriuo šluostote taurę, palieka savo mikro plaušelius, kurie keičia alaus struktūrą ir iškraipo tikrąją alaus išvaizdą.

Kaip tinkamai paruošti taurę alaus degustavimui?

Visų pirma – pradėkite nuo priemonių. Alaus taurės, gera tvarka, plaunamos tik rankomis. Jokių indaplovių ir jose naudojamų cheminių medžiagų.

Antra – reikės naujos, švarios, dar nenenaudotos kempinėlės. Paprasta kempinėlė netinka – joje bus likę riebalų ir skalbiklio nuo indų plovimo.

Trečia – reikės plovimo priemonių. Ne, Feiriai netinka. Jie lieka ant taurės sienelių net ir po 7 perskalavimų (čia ne iš piršto laužti duomenys – tai laboratorinis faktas.) Viena paprasčiausių priemonių – ūkiškas muilas. Taip, toks rudas, pigus, nekvepiantis ir neestetiškas gabalėlis. Jis geras tuo, kad jame beveik gryna šarminė neutrali terpė, kurioje nėra jokių papildomų priedų – kvapų, dažiklių ir pan.

Imame taurę, gerai praskalaujame po tekančiu drungnu vandeniu, sudrėkintą kempinėlę pamuluojame ir plauname taurę. Išplovus gerai nuskalaujame po bėgančiu vandeniu. Gerai, tai reiškia gerai – tiesiog kyštelti po vandeniu neužteks.

Kita būdas: pasiruošiame specialios pastos taurių plovimui. Indelyje sumaišome 2 šaukštelius sodos, 1/2 šaukštelio druskos ir 4 šaukštelius vandens. Maišome, kol gausis dantų pastos konsistencija. Dėkite papildomai sodos, jeigu reikės sutirštinti, arba – vandens, jeigu paskystinti mišinį. Štai šiuo mišiniu ir kempinėle švelniai plauname taurę. Jeigu taurė aukšta ir nepasiekiate dugno – nusipirkite specialų šepetuką, arba kempinėlę su rankena. Būna ir tokios. Plauname, skalaujame.

Taurė jau išskalauta. Dabar ją reikia išdžiovinti. Tam, kaip ir minėjau, nenaudojame nei medžiaginių, nei popierinių rankšluosčių. Taurę tiesiog apverčiame dugnu aukštyn ir leidžiame vandeniui nuvarvėti. Jeigu labai reikia – apdžiūvusią taurę, tiksliau jos išorinę pusę, pablizginam frotiniu rankšluosčiu. Bet geriau ir to nedaryti.

Taip išplautos taurės yra tinkamos alui pilti arba – saugoti iki kito karto. Skirtumai:

Štai dvi taurės: kairioji tiesiog išplauta, o dešinioji – išplauta tinkamai. Foto ne mano, labai nebauskit. Juk vardan gerų norų, o ne pasipelnymo tikslais, nu.

Ir pabaigai – dar keli patarimai:

  • alus pilamas ne į sausą ir šiltą, o į šaltu vandeniu praskalautą ir nuvarvintą taurę. Taurė turi būti vėsi ir lengvai drėgna.
  • prieš pildami alų pauostykite tuščią taurę. Ji turi neturėti jokių kvapų. Jeigu yra bent vienas kvapas – plaukite taurę iš naujo.
  • nelaikykite taurių šaldytuve ar šaldiklyje – jos prisigers ten esančių parazitinių kvapų ir taurę teks plauti iš naujo.
  • išplautas taures dera laikyti apverstas – taip jos apsaugomos nuo pridulkėjimo.
  • nedžiovinkite taurių ant guminių paviršių ar rankšluosčių. Rinkitės plastikines arba nerūdijančio plieno groteles.
  • jeigu sudaužėte taurę ar bokalą ant grindų – vien sušluoti neužteks. Stiklo šukės pasklinda po visos patalpos grindis, todėl po šlavimo imkitės siurblio ir stropiai išsiurbkite visas pakampes.

Dailios putos jūsų bokalams, kad ir kaip jos nevertinate!