Aš nevadinu savęs alaus kritiku. Esu „ryškiai dar žalias“, kad galėčiau save tokiu vadinti. Tačiau leidžiu sau kartais pareikšti nuomonę apie vieną ar kitą ragautą alų. Brūkšteliu trumpą recenziją, išdėstydamas savo pastebėjimus ar mintis. Įdomus pastebėjimas: komentarų apie degustuotą alų susilaukiu daugiau, nei kituose straipsniuose, kuriuos rašau alaus tematika. Natūralios prigimties pastebėjimas: mano nuomonė ne visada sutampa su komentatorių nuomone. Kitaip tariant – pasitaiko atvejai, kai mano pagirtas alus yra supeikiamas, ar supeiktas – išteisinamas.

Bandydamas paaiškinti šiuos neatitikumus pabandysiu trumpai papasakoti apie tai, ko reiktų tikėtis iš alaus kritiko ir kodėl atsiranda tokie neatitikimai alaus vertinimuose.

Taigi, vadovajantis bendrinėmis taisyklėmis,  ko reiktų tikėtis iš alaus kritiko?

Pirmiausiai – sąžiningumas.
Natūralu net nesvarsčius. Juk kritikais vadiname būtent tuos, kurie daiktus vadina tikraisiais vardais. Finansinė motyvacija – už straipsnį mokami pinigai, – labai kenkia šiai sferai, tačiau gerai yra tai, kad šis reiškinys nėra labai paplitęs. Natūralu, kad kritikai turi savo mėgstamus prekinius ženklus,  todėl jie simpatizuoja tam tikroms alaus rūšims, gamybos metodams ar bravorams, tačiau kai kritikas apžvelgia alų, jis turi nepamiršti, jog  dirba vartotojui, todėl bet kokios simpatijos ar antipatijos aludariams, asmeniškumai, turėtų būti pamiršti. Nepageidautinos ir tokios žmogiškosios savybės kaip, pavyzdžiui, baimė įžeisti kieno nors jausmus ir taip užsitraukti nepasitenkinimą.
Gebėjimas degustuoti.
Mūsų skonio ir uoslės pojūčiai nėra visiškai tikslūs. Žmonių sugebėjimai suvokti skonius ir aromatus taip pat skiriasi. Pavyzdžiui net trečdalis degustatorių nesugeba tinkamai įvertinti kartumo. Tačiau mes norime, kad mūsų alus kritikas tinkamai skirtų esminius kvapus ir skonius. Taip, tai biologinė savybė, tačiau degustatoriams ji turi būti tokia pat natūrali, kaip atletams – fizinė ištvermė. Be to, tikimasi, kad degustuodamas kritikas nebus įtakojamas asmeninės būsenos faktorių: jis nebus pavargęs, piktas, euforiškas ir t.t. Nes galutinis šališkas vertinimas yra labai įtakojamas momentinės fizinės ir moralinės būsenos.
Išlavintas skonis.
Biologinis sugebėjimas skirti skonius ir aromatus yra tik dalis sėkmės. Likosioji pusė – tai sugebėjimas skirti įdomų ir nuobodų alų, tai – kritiko išlavinto skonio dalis. Juk mes norime, kad kritikas mums parodytų savitus, intriguojančius alaus pavyzdžius, kuriais mes  mėgausimės ir džiaugsimės. Štai čia iškyla skirtumas tarp rašančiųjų apie alų ir degustatorių. Degustatoriai dėl savo skonio gali iškilti arba kristi vedu į purvą. Rašantiesiems apie alų ši savybė nėra tokia svarbi. Yra puikių kritikų, kurie nemoka rašyti; yra puikių rašytojų, kurių skonį galima pavadinti lėkštu ir silpnu. Gal būt ir aš esu toks?
Drąsa.
Kritikai yra asmenys, kurie privalo turėti drąsos teigti nepopuliarius dalykus. Mes nemėgstame kritikų, kurie pernelyg atsižvelgia į bravoro ar aludario reputaciją. O patinka apžvelgiantys naujuosius aludarius, nebijodantys pakliūti į nepatogią situaciją.
Patirtis.
Jei norėtumėti būti geri kritikai, reikėtų plačiai ir išsamiai išmanyti skirtingus alus. Mums patinka kritikai, kurie analizuoja alų plačiame kontekste. Štai pavyzdys: yra kritikai, kurie puikiai pažįsta IPA ir juos kritikuoja ne tik gamintojo, bet ir kito alaus kontekste, yra kritikai, kurie nėra įsigilinę į IPA alus specifiką, tačiau vis tiek reiškia savo nuomonę apie juos.
Plačios pažiūros.
Ar mums patinka kritikai, kurie turi išankstinį nusistatymą apžvelgdami tam tikrą alų?
Intelektualumas.
Kritikai turi sugebėti sumaniai išreikšti savo poziciją. Sugebėti surinkti po kruopelytę informacijos, ją analizuoti ir tuo remiantis pateikti protingą verdiktą degustuojamam alui.
Na ir galiausiai – smalsumas.
Geras kritikas visuomet ieško ko nors naujo, tačiau nepainioja naujienos su inovacija. Ir, žinoma, niekada nenuvertina klasikos.
Aš pats stengiuosi vadovautis šiomis taisyklėmis. Tiesa, kaip ir minėjau – man dar reikia daug kur tobulėti. Bet aš stengiuosi tai daryti.
O jeigu mano nuomonė apie konkretų alų nesutapo su Jūsiške – tai puiku! Juk diskusijose gimsta tiesa. Be to – Jūs visada turite galimybę savarankiškai paragauti tą alų ir parašyti jo recenziją 😉