„Vilniaus alus“ specialiai „Maxima“ tinklui verda alų. „Amber city alus“ vadinasi.

Ar kada nors domėjotės, kaip atsiranda tokie prekiniai ženklai kaip „Aukselis“, „Optima linija“, „Cento“, „N“ ir kt.?

Ne? Tai trumpai papasakosiu. Yra gamintojas, kuris nori gaminti ir sėkmingai parduoti savo produkciją. Ir yra prekybos tinklas, kuriam reikia konkurencingos prekės. Konkuruojama kaina. Savo godžius antkainius susimažina prekybos tinklas, bet kartu jis įsipareigoja iš gamintojo nupirkti ir parduoti visą sutartą konkretaus gaminio kiekį. Bet.. su viena sąlyga – produktas turi būti „pigiausias pigiausias“. Taigi dalį pelno aukoja ir gamintojas arba importuotojas. Anyway, šiems dviems verslo subjektams gaunasi „win-win“ situacija: gamintojas turi darbo, o prekybos tinklas – konkurencigos kainos prekę. Prekę, kurios pelningumas dažniausiai gaunamas žaliavų ir gamybos sąskaita. Kitaip tariant – kokybės sąskaita.

Taip yra ir šiuo atveju: „Vilniaus alus“ gamina, „Maxima“ – prekiauja. Jau ne pirmas mėnuo, vadinasi sekasi. Arba sutartis dar nesibaigė. Yra ir vykusių tokios „sinergijos“ pavyzdžių: „Kauno alus“ gamina „Submarino“ alų šiam picerijų tinklui. Gėriau, man jis patiko labiau už „tą populiariausią su medaliu“.

Tačiau šiuo atveju yra kitaip. Keturios alaus rūšys: šviesus nefiltruotas, tamsus, kvietinis ir bealkoholonis. Ir dvi butelių rūšys – puslitrinis ir mažesnis.

Pirkau. Ragavau. Ir pasakysiu trumpai: nykus kainos ir kokybės santykis. Aš negaišiu laiko šio alaus vertinimui, o jūs nemėtykit pinigų. Už tuos pinigus yra tikrai įdomesnių ir labiau vykusių gaminių.

* Nuotrauka iš pingvi.com, naudojama su jų leidimu